„Lietuvos ryto“ TV nuotr.

Lietuviškos žiedinės ekonomikos pavyzdys – Pasvalio įmonė, veikianti be jokių atliekų

Ar žinojote, kad Lietuvoje jau veikia įmonės, kurios nesukuria atliekų? Viena iš nedaugelio tokių – Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Kurana“, kurios produkto kelias prasideda nuo grūdo ir grįžta į žemę trąšos pavidalu.

Laidos „Švarūs miestai – švari Lietuva“ komanda lankosi Pasvalyje, 2008 metais  įkurtoje bendrovėje „Kurana“, kuri pirmoji Europos Sąjungoje apjungė bioetanolio, skirto biodegalams, bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į vieną  nepertraukiamą technologinę grandinę.

„Mes esame puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, nes pirminis produktas, kurį gaminame iš grūdo, yra spiritas, kuris yra įmaišomas į benziną. Antras produktas yra biodujos, kurios šiuo metu deginamos kogeneracinėje elektrinėje ir gaminama elektra bei šiluma. Dalį jos suvartojame patys, dalį parduodame į tinklus. Taip pat po biodujų gamybos lieka organinės trąšos, kurios keliauja į laukus, ten auga grūdas, iš kurio mes vėl gaminam etanolį, taip ir sukasi ratas “, – teigia bendrovės generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.

Gamybos procesas prasideda nuo grūdų, kuriuos bendrovė superka iš Lietuvos ūkininkų. Gamykloje grūdai sumalami, sumaišomi su vandeniu ir fermentais, kurie padeda skaidyti grūduose esantį krakmolą į gliukozę, ir gliukozė konvertuojama į pirminį etanolį, kuris dar yra gryninamas. 2013 metais gamykloje buvo pastatyta biokuro katilinė, kurioje garui gaminti naudojami vadinamieji medienos čipsai.  Taip pat svarbu ir tai, kad „Kurana“ spiritą gamina ne tik iš ne maistinių grūdų, bet ir iš krakmolingų atliekų.

Laidoje „Švarūs miestai – švari Lietuva“ išgirsite apie dar kelias tvarias iniciatyvas. Ar žinojote, kad kilimėliai, į kuriuos kiekvieną dieną valotės kojas biuruose ir parduotuvėse gali būti ne tik pagaminti iš perdirbamo plastiko, bet ir turėti unikalų dizainą?  Laidos vedėja Justė Zinkevičiūtė lankosi suomiško kapitalo įmonėje „Lindström“, kuri Lietuvoje veikia nuo 1998 metų. Jos tekstilės paslaugų verslo modelis taip pat paremtas žiedinės ekonomikos principu – tai darbo drabužių nuoma, purvą sugeriančių kilimėlių nuoma, pramoninių šluosčių nuoma ir higienos prekių nuoma. Šie produktai gaminami iš 100% medvilnės ir yra atsparūs dilimui. Darbo drabužiai yra nuolat taisomi ir atnaujinami, kad tarnautų kuo ilgiau ir nebūtų šalinami. O garsieji „Lindström“ kilimėliai yra gaminami iš 100% perdirbto plastiko buteliukų. Taip pat klientai gali pasirinkti ir šių kilimėlių dizainą. Pasirodo tvarūs produktai gali būti ne tik tausojantys gamtą, bet ir stilingi.

Aktorė Justė Zinkevičiūtė kelionę užbaigia netoli Biržų, kur itin kvepia duona, įmonės kieme dūzgia bitės ir veikia nuosava saulės elektrinė. Atspėjote – laidos kūrybinė grupė lankosi „Biržų duonoje“, kuri ne tik gardžią duoną kepa, bet ir priklauso „Gamtos ateities“ įsteigtam „Ateities pakuotės“ klubui, kurio tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.

„Artėjame prie tvarios pakuotės. Anksčiau plastikinio duonos maišelio uždarymui naudodavome metalinį klipsą, kuriame būdavo ir plastiko. Investavome į naują mašiną, kuri dabar uždaro pakuotes su plastiko juostele iryra daugkartinė“, – patirtimi dalinosi „Biržų duona“ vykdantysis direktorius Andrius Kurganovas.

Apie kitas tvarias įmonės „Biržų duona“ iniciatyvas bei apie įmonės kieme atsiradusius bičių avilius ir saulės elektrinę žiūrėkite šeštadienį laidoje „Švarūs miestai – švari Lietuva“ 11 val. per “Lietuvos ryto” televiziją.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: