Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai tęsiasi

Ignalinoje įvyko antrasis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys. Vasario 25-ąją viešojoje bibliotekoje pristatyta profesorės, habil. dr. Danguolės Mikulėnienės knyga „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai” (1 d.).  Solidus mokslinis leidinys – patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė aptaria lietuvių tarmėtyros pradžią – etnografiškąsias jos ištakas, pirmuosius mokslo darbus, tarmių skyrimą ir kaitą, tiria kalbos norminimo scenarijus senosiose gramatikose.

Knygą pristatė pati autorė, ignaliniečiams dovanojusi labai populiariai ir įdomiai pateiktą pasakojimą-mokslinę paskaitą. Ji komentavo surastus  iki šiol netyrinėtus  dokumentus, nuotraukas bei pateikė naują senųjų faktų interpretaciją. Mokslininkė aprašė ne tik garsių, bet ir labai mažai žinomų  lietuvių tarmių tyrėjų veiklą, išryškino istorinę ir išliekamąją jų darbų vertę. Parodė senosios rašytinės kalbos pavyzdžių, kurie nebuvo itin taisyklingi ir dažnai piktindavo didįjį kalbos normintoją, lietuvių kalbos gramatikų ir vadovėlių autorių  Joną Jablonskį. Įdomiai pasakota apie poetą, kalbininką Antaną Baranauską, jo nuopelnus lietuvių kalbai ir tarmėtyrai. „Visos moralinės skolos jam dar neatidavėm“,– sakė autorė.

Kaip sakė profesorė, Lietuvių kalbos vietiniai variantai visą laiką kentėjo nuo nelabai tinkamos geografinės ir geopolitinės padėties, ypač tai pasakytina apie Ignalinos kraštą, kuris patyrė dar ir stipraus lenkinimo priespaudą. „Man Ignalina pirmiausia siejasi su geležinkelio istorija, garsiąja jo linija „Sankt-Peterburgas–Varšuva.“. Šitais traukiniais į lietuviškuosius plotus keliaudavo nemažai garsių mokslininkų. Juk XIX a. buvome Europos kalbotyros tyrinėtojų dėmesio centre…“,– sakė D. Mikulėnienė. Ji taip pat pasakojo apie garsų kalbininką, lietuvių tarmių tyrėją  Eduardą Volterį (1879-1924), kurio šeima globojo Sankt-Peterburgo universitete besimokiusį būsimą kalbininką Kazimierą Būgą, taip pat apie Volterių šeimos draugyste su Augustinu Voldemaru ir jų svečiavimąsi Dysnos kaime, garsaus politiko tėviškėje. Renginio dalyviai netgi turėjo unikalią galimybę išgirsti A. Voldemaro motinos atliekamos dainos įrašą. Štai, pasirodo, kodėl senuosiuose lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimų žemėlapiuose yra žymimas Dysnos kaimas.

Renginio pabaigoje teisingai į pateiktus klausimus atsakę dalyviai  galėjo gauti dovanų naująją knygą, suvenyrų. Profesorei Danguolei Mikulėnienei dėkota už įdomų pristatymą, įteiktos savivaldybės dovanos. Antrąjį lietuvių kalbos dienų renginį organizavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Ignalinos viešoji biblioteka ir savivaldybė.

Parengė Lina Kovalevskienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: