Marius Dubnikovas (Asm. arch. nuotr.)

Lietuvių taurelės stiprėja, bet neaplenkiama ir vyno lentyna

2021 metai baigiasi ir galima pateikti daug apibendrinimų. Vienas jų – tai alkoholio vartojimo pokyčiai Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad toliau stiprėja lietuvio taurelė ir akcizų politika toliau tai skatina. Pagal 11 šių metų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ženkliai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o alaus kiekiai traukėsi. Surenkami mokesčiai iš šių kategorijų judėjo atitinkamai.

Didžiausias pardavimų augimas šiais metais buvo fiksuotas putojančių vynų sektoriuje. Burbuliuojančių gėrimų buvo parduota net 16 proc. daugiau nei pernai. Kokteilių ir silpnų likerių iki 15 proc. stiprumo pardavimai augo 12 proc., o šviežių vynuogių vyno pardavimai augo 7,6 proc. Per mėnesių iš šių grupių buvo surinkta atitinkamai akcizo mokesčio – 10 mln. eurų, 1,5 mln. ir 21,9 mln. euro. Viso 33,4 mln. eurų iš trijų kategorijų arba 3 mln. daugiau nei pernai.

Grįžkime prie svarbiausių kategorijų, kurios suneša daugiausiai mokesčių. Stipriųjų gėrimų pardavimai augo 7,7 proc. šiais metais ir sunešė 239 mln. eurų mokesčio arba 21 mln. eurų daugiau, o alaus pardavimai susitraukė 3,3 proc. ir sunešė 76,7 mln. eurų mokesčių arba 2,6 mln. eurų mažiau nei pernai.

Šie pardavimų pokyčiai signalizuoja, kad akcizų politika keičia vartotojų įpročius. Akcizų keitimą galima padalinti į du etapus – „žaliųjų“ valdymo periodas, kai drastiškai buvo renkami mokesčiai iš alkoholio ir šiandienos valdančiųjų priimtas nuoseklus mokesčių didinimo planas iki 2024 metų. Per aštuonių metų periodą mokesčiai jau padidinti ir planuojami didinti sekančiai: ramaus ir putojančio vynui augs 181 proc., alui – 182 proc., stipriems gėrimams 82 proc.

Vyno pardavimai auga nepaisant mokesčio augimo ir tai yra suprantama. Žmonių pajamoms augant didėja poreikis tokio tipo produkcijai, kurios vartotojas nėra toks jautrus kainai. Tuo pat metu akcizai tikrai veikia visos vartotojų imties pasirinkimą. Pavyzdžiui, 141 proc. padidinus spirituoto vyno akcizą, ši kategorija praktiškai išnyko, nes vartotojas (dažnai probleminis) yra jautrus kainai. Tokie vartotojai, tikrai susirado pakaitalą ir tai nebuvo šviežių vynuogių vynas. Pagal pardavimus, greičiausiai migravo į stiprųjį sektorių.

Alkoholio akcizų keitimas ne tik sunaikino probleminį sektorių, bet ir didina stipraus alkoholio pardavimus, kas reiškia, kad mes toliau apie 40 proc. gryno alkoholio suvartosime iš stipriųjų gėrimų, kai Vakarų Europoje stiprus alkoholis sudaro apie 20 proc. viso grynojo alkoholio. Daugiau nei dvigubu žingsniu didinant vynui ir alui akcizą stumiame alkoholio vartojimą link rytinių tautų kultūros. Tokiose šalyse, kaip Vokietija, Prancūzija ar Italija, mokesčių struktūra ir kryptis yra visiškai priešinga – skatinanti silpno alkoholio populiarumą.

Be to šiek tiek koreguojant akcizo politiką – tikėtina jo būtų surinkta daugiau, nes stipraus alkoholio pardavimai nemažėja didėjant akcizui, kol kas šis taškas nėra pasiektas. Reikia sulaukti pilnų šių metų duomenų, bet labai tikėtina, kad jie dar labiau pasikeis link stipraus alkoholio pardavimų augimo. Vien lyginant lapkričio mėnesius šiais ir praėjusiais metais matomas 19 proc. augimas, kai alus krito 4 proc., ramus vynas sumažėjo 5,6 proc., o putojančio pardavimai augo 12 proc. Labai įdomūs skaičiai, kurie verčia pagalvoti ar norime būti stipraus alkoholio šalimi.

Marius Dubnikovas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: