Lietuvoje aptikta iš Pietų Afrikos kilusi koronaviruso atmaina

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad pastarąją savaitę Lietuvoje tęsiant koronaviruso (COVID-19) plataus masto epidemiologinę sekoskaitą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) laboratorijoje pirmą kartą nustatyti 2 B.1.351 („Pietų Afrikos“) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejai.

Vienas atvejis patvirtintas iš mėginio paimto Vilniaus apskrityje (kovo 2 d.), kitas – Kauno apskrityje (kovo 8 d.). Abu atvejai nėra susiję tarpusavyje, t. y. atitinka du atskirus šios atmainos įvežimo epizodus.

Kovo 22 d. Latvijos sveikatos apsaugos ministras taip pat pranešė apie pirmąjį B.1.351 atmainos atvejį Latvijoje. Užsikrėtimai šia atmaina jau gerokai anksčiau buvo nustatyti Suomijoje (gruodžio 19 d.) ir Lenkijoje (vasario 10 d.).

Apie B.1.351 atmainą ir galimas jos plitimo pasekmes

„Pirmiausiai Pietų Afrikos Respublikoje aptikta B.1.351 atmaina yra viena iš kelių šiuo metu rūpestį keliančių SARS-CoV-2 atmainų. Tarp daugelio šios atmainos turimų mutacijų, keletas esančių viruso spyglio (S) baltyme, yra pažymėtinos: N501Y, K417N ir E484K. Dvi iš jų  (K417N ir E484K) yra susijusios su sumažėjusiu laboratoriniu antikūnų efektyvumu neutralizuojant virusą. Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jei buvo persirgta kitomis atmainomis (neturinčiomis minėtų K417N ir E484K mutacijų), arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis. Kol kas nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad, panašiai kaip B.1.1.7, atmaina B.1.351 plistų greičiau ar sukeltų didesnį mirtingumą“ – paaiškina genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.