Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas.

Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje pusėje. Apie 1880 metus buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P.Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki 20 amžiaus pradžios.

1881 metais Panevėžio mieste įsisteigė Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius.Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo tik trumpalaikes paskolas.

Pagrindinis šalyje Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 metais, ruošiantis įvesti į apyvartą litą. Jo skyrius įsikūrė ir Panevėžyje adresu Ramygalos gatvė Nr.2. Šio banko direktoriumi Panevėžyje nuo 1923 metų spalio mėnesio iki 1938m. dirbo Aleksandras Jurgutis.

1930 metais pradėta naujo banko rūmų statyba. Projekto autorius architektas Mykolas Songaila. Sklypai statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų, sumokėjus 30 tūkst. litų. 1930 metų rugpjūčio 9 dieną sudaryta sutartis su statybos techniku Leonu Markovičiumi dėl visų statybos darbų. Bendra darbų vertė siekė 245 tūkstančius litų. Bankas pasižadėjo pateikti medžiagų už 170 tūkst. litų. Be pagrindinių rūmų statybos darbų L. Markovičiaus firma privalėjo įrengti šaligatvius, garažą su sandėliu ir tvora iš gatvės pusės. Kasdien dirbdavo apie 40 darbininkų. Plytos gabenamos iš Šiaulių inžinieriaus J. Janavičiaus plytinės. Rūmuose buvo numatytas butas ir direktoriui. Šios firmos darbai buvo užbaigti 1931metų pabaigoje ir komisija juos priėmė lapkričio 7 dieną. 1931 metais sausio 1 dieną sudaryta sutartis su Juozu Zikaru dėl 12 skulptūrų ir dviejų ornamentų sukūrimo. Visa darbų vertė 13.500 litų. Pats J. Zikaras turėjo savo lėšomis samdyti darbininkus. J. Zikaro darbus komisija priėmė 1931 metų liepos 17 dieną. Buvo sukurta 12 atlantų skulptūros operacijų salėje, operacijų salėje rozetė ir ornamentinis pagrąžinimas su Vytimi Respublikos gatvės fasade. Inžinierius Juozas Barysas atliko elektros instaliacijos darbus. Medžio darbus atliko Kauno baldų ir medžio dirbinių fabrikas. Jie darė ąžuolines petvaras, duris ir kitus medžio darbus. Darbai buvo užbaigti 1932 metais lapkričio 7 dieną. 1932 metais banko pastate pastatytas pirmasis telefono automatas Panevėžio mieste. Sudėtingiausiai vyko telefonų ir signalizacijos įrengimo darbai. Darbų sutartis sudaryta 1931 metų birželio 2 dieną su D. Falejevu. Darbai galutinai buvo užbaigti tik 1934 metų vasario 17 dieną. Kai kuriuos darbo trūkumus reikėjo taisyti. Statybą prižiūrėjo architektas profesorius Mykolas Songaila. Jis garsiausias tarpukario Lietuvos architektas. Banko atidarymo iškilmės buvo numatytos 1931 metų lapkričio 8 dieną. Į iškilmes numatyta kviesti 55 asmenis. Buvo planuojama kviesti ir premjerą J. Tūbelį, banko valdytoją Vl. Stašinską ir kitus garbingus svečius. Bet kadangi buvo pasaulinės krizės metai ir ne visai laiku buvo užbaigti darbai nuspręsta iškilmių nedaryti. Į naujas patalpas persikelta 1931 m.lapkričio mėnesį. Banko rūmai buvo apdrausti 300 tūkst.litų sumoje. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas tapo vienu svarbiausių ir gražiausių Panevėžio pastatų Respublikos laikais. Ypač jį garsino žinomo panevežiečio skulptoriaus J. Zikaro darbai. Pastatas išlikęs iki šių dienų .

Fotonuotraukose :
1. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas. (Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvo).

2. J.Zikaro sukurti Atlantai banko pastate. (E. Markuckytės fotonuotrauka).

Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: