Komentarai - 2020-05-04

Lietuvos ekonomikai šiandien − itin nemaloni, bet laikina hipotenzija

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys – BVP palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išaugo 2,5 procento. Tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo.

Nepaisant neblogos šių metų pradžios, antrasis ketvirtis atrodo gerokai niūriau. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, vertinant dabartinį elektros vartojimą, gyventojų atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis, išduodamas paskolas bei registruojamus bedarbius, nuo karantino pradžios Lietuvos ekonomika susitraukė dešimtadaliu.

Pamažu švelninant karantino sąlygas, atsidarant parduotuvėms ir maitinimo bei kitų paslaugų įstaigoms vidaus paklausa pradės atsigauti, tačiau tikėtina, kad iki prieš krizę buvusio lygio šiemet nesugrįš. Vidaus paklausą slopins ne tik išaugęs nedarbas ir atsargesni gyventojai, bet ir išsekęs bei iki metų galo vargu, ar atsigausiantis turistų srautas.

Ne mažiau svarbūs ir pramonė bei eksportas, kurie gali pradėti atsigauti netgi vėliau nei gyventojų vartojimas. Kol kas Lietuvos pramonės duomenys nebuvo itin neraminantys – apdirbamoji gamyba (išskyrus naftos perdirbimą) pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 3,7 procento.

Deja, antrasis ketvirtis Lietuvos pramonės įmonėms bus daug prastesnis dėl smukusio vartojimo beveik visose eksporto rinkose. Tai rodo ir balandžio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodiklis, nukritęs į žemiausią lygį nuo 2009-ųjų metų. Tiesa, nors eksporto užsakymų lygis ir lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus taip pat sumažėjo, jie išlieka gerokai aukštesniame lygyje nei praėjusios krizės metu.

Čia išryškėja šios krizės specifika − labai gilus karantino sukeltas, bet, vis dar tikėtina, trumpalaikis ekonomikos nuosmukis, kuris nepavirs į finansų krizę su didele bankrotų banga, valstybės nemokumu ar finansų sektoriaus problemomis. Todėl itin svarbu, kad šią giliausią duobę išgyventų kuo daugiau įmonių ir kuo mažiau išaugtų bedarbių skaičius. Nors nuo karantino pradžios jau atsirado apie 30 tūkst. naujų bedarbių, reikia pripažinti, kad horizonte – ne tik juodi debesys.

Pirma ir svarbiausia, viruso plitimas daugelyje pasaulio šalių slopsta ir nusineša vis mažiau gyvybių. Nors pakartotinos jo bangos ir židiniai yra galimi, gydymo ir valdžios institucijos bus daug geriau pasiruošę suvaldyti situaciją netaikant griežčiausių karantino priemonių. Be to, labai greitai vystomi ir jau bandomi vaistai, efektyviai kovojantys su ligos padariniais, o pirmosios vakcinos tikimasi jau šį rudenį.

Antra, centriniai bankai ir vyriausybės skyrė nematyto masto išteklius krizės padariniams sušvelninti. Lietuvos suplanuotos (nors ir lėtokai gyvenimą pasiekiančios) įmonių likvidumo ir mokumo išsaugojimo priemonės bei tiesioginės išmokos turėtų skatinti užimtumą, didinti gyventojų perkamąją galią ir slopinti jų nerimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad didžiausios Lietuvos eksporto rinkos imasi dar didesnio ekonomikos skatinimo, kurių tiesioginę naudą galiausiai pajus ir mūsų eksportuotojai.

Trečia, Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti paramos programą, kuri gali siekti ir trilijoną eurų – iš jų keli šimtai milijonų teks ir Lietuvai. Covid-19 krizės ir karantino pasekmes padės sušvelninti ir bankų moratoriumas, tai yra, galimybė iki šešių mėnesių atidėti paskolų grąžinimą.

Besibaigiant karantinui ir veiklos suvaržymams, vienas iš svarbiausių veiksnių, lemsiančių atsigavimo greitį, be abejo, bus gyventojų lūkesčiai. Baimės ir nerimo sukaustyti gyventojai net ir pasibaigus karantinui gali vengti didinti vartojimo išlaidas. Vis tik naujausios apklausos rodo, kad gyventojai itin didelio nerimo nejaučia.

Nors balandžio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis nukrito į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį, tačiau įdomiausia slypi detalėse. Smarkiai krito tik gyventojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas – tai buvo rekordinis vieno mėnesio kritimas.

Tuo pat metu, daugelio gyventojų vertinimu, jų asmeninė finansinė padėtis beveik nepasikeitė ir manoma, kad daugelio šeimų asmeniniams finansams ši krizė neturės labai didelės įtakos. Be to, tik šiek tiek sumažėjo gyventojų planai išleisti pinigus stambiems pirkiniams, automobiliui ar būstui.

Lietuvos ekonomikos spaudimas šiuo metu itin žemas, tačiau ši hipotenzija laikina – mieguistumas, nuovargis ir silpnumas netrukus turėtų praeiti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: