Vytenis Šimkus (Nuotr. Gedmantas Kropis/ BNS)

Lietuvos eksportuotojams ateina sunkesni laikai

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Praėjusieji metai Lietuvos eksportuotojams buvo permainingi – jie prasidėjo itin sparčiu augimu bandant patenkinti nepasotinamą paklausą, vėliau netikėtas karas Ukrainoje sujaukė prekybos grandines, o kosminės energijos kainos vienu metu vertė svarstyti net ir gamybos stabdymo alternatyvą. Nepaisant visų sukrėtimų, Lietuvos eksporto apimtys pernai toliau reikšmingai augo, tačiau šiemet spartų prekybos augimą reikės primiršti.

Iš pirmo žvilgsnio, mūsų šalies eksporto rezultatai 2022 m. buvo išties puikūs. Eksporto apyvarta per metus padidėjo beveik 30 proc. − rezultatus į viršų stipriai kėlė naftos produktai bei reeksportas, kai prekės keliauja per Lietuvą, nors čia nėra pagamintos.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas, neskaičiuojant degalų dalies, augo 17,6 proc., didžioji dalis šio augimo buvo pasiekta metų pradžioje, o gruodį eksporto apimtys jau traukėsi. Prie metinio augimo ženkliai prisidėjo maisto, plastiko baldų gamintojai, didinę eksporto pardavimus 15-30 proc.

Eksportuotojų apyvartas reikšmingai augino ir padidėjusios produktų kainos, ypatingai žemės ūkio ir naftos perdirbimo sektoriuose. Chemijos pramonės rezultatus kiek gelbėjo padidėjusios trąšų kainos, tačiau dėl itin aukštų dujų kainų metų viduryje trąšų gamyba pasidarė ekonomiškai nenaudinga ir metų gale buvo stebimas gan reikšmingas kritimas.

Nors eksporto rezultatai buvo geresni nei tikėtasi, dėl į viršų šovusių energetikos kainų ženkliai blogėjo Lietuvos prekybos balansas. Importas pernai augo beveik 40 proc., didele dalimi dėl daugiau nei ketvirtadaliu išaugusių importuojamų prekių kainų. Dėl itin brangaus importo Lietuvos einamosios sąskaitos, t.y. užsienio pajamų, prekybos, deficitas, tikėtina, pernai siekė 4,9 proc. BVP ir buvo didžiausias, skaičiuojant nuo 2008 m.

Savaime prekybos deficitas nėra blogas reiškinys, tačiau šiuo atveju jis atspindi energetinę priklausomybę ir blogėjantį eksportuotojų konkurencingumą.

Prekybos ryšių su Rusija nutraukti nepavyko

Karas ir Rusijai paskelbtos prekybos sankcijos stipriai paveikė Lietuvos eksporto dinamiką. Tiesa, reikia pabrėžti, kad Lietuva ir iki karo Ukrainoje pradžios nebuvo stipriai priklausoma nuo Rusijos rinkos, nes po 2014 m. prekybos ryšiai buvo stipriai sumenkę, ir pernai eksportas į Rusiją traukėsi beveik trečdaliu.

Tačiau tiesioginė prekyba su Rusija neparodo viso paveikslo − pastebima, kad po sankcijų paskelbimo itin išaugo Europos prekyba su Kazachstanu, Armėnija ir kitomis kaimyninėmis Rusijai šalimis. Iš dalies šis augimas atspindi fundamentalų paklausos padidėjimą − tose šalyse prisiglaudė daug iš Rusijos pabėgusių žmonių. Kita vertus, reikšminga to eksporto dalis padeda Rusijai importuoti tiek vartojimo prekes, tiek ir komponentus, reikalingus jos pramonei.

Lietuvos eksporto vertė į Rusiją ir aplinkines šalis[1] pernai išaugo 11 proc., o į Armėniją ar Kirgiziją eksportas išaugo kone dešimteriopai. Tiesa, didžioji dalis prekių, keliaujančių į šias šalis, yra reeksportuojamos, ir lietuviškos kilmės prekių dalis sudaro vos 7 proc., o ir jų vertė pernai krito 30 proc. Iš Lietuvoje pagamintų prekių daugiausia eksportuota maisto, gėrimų, plastiko gaminių, tačiau eksportuotas ir gan ženklus kiekis mašinų bei transporto priemonių.

Dėl įvestų sankcijų Rusijai Lietuvos gamintojai žalos daug nepatyrė, prekybiniai ryšiai su šia šalimi ir taip buvo silpni. Su didesnėmis problemomis susidūrė tie verslai, kurie iš rytinių kaimynių importuodavo žaliavas, todėl jas turėjo pakeisti brangesnėmis alternatyvomis.

Visgi eksporto duomenys leidžia daryti išvadą, kad prekybos sankcijos yra gana skylėtos ir randama būdų, kaip jas apeiti. Nors Lietuvoje pagamintų prekių eksportas pernai krito smarkiai, visgi panašu, kad lietuviai aktyviai dalyvauja tiekimo grandinėse, kurių galai driekiasi į Rusiją.

Eksportuotojų laukia sudėtingi metai

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs vos 2 proc., daugelis pagrindinių mūsų šalies eksporto rinkų neaugs arba net šiek tiek trauksis. Tokioje aplinkoje eksportuotojams bus sunku auginti pajamas, ir gali tekti grumtis dėl rinkų dalies.

Šiais metais greičiausiai išvysime labai skirtingą atskirų sektorių sėkmę. Įsigaliojus sankcijoms perdirbtiems rusiškiems naftos produktams, lietuviški mineraliniai produktai turėtų išlaikyti augimo trajektoriją, be to, nukritus dujų kainoms energetiškai intensyvi chemijos pramonė turėtų vėl atnaujinti gamybą. Kita vertus, baldų pramonei šie metai, tikėtina, bus sudėtingi, nes stipriai išaugusios palūkanos prislopino statybų rinkas daugelyje šalių, ir natūralu, kad dėl to krenta ir paklausa baldams.

Verslo lūkesčių apklausos rodo, kad eksporto užsakymai mažėjo jau kurį laiką ir metų gale jie buvo nukritę į itin žemą lygį. Šių metų sausio mėnesį Lietuvos gamintojai raportavo apčiuopiamą eksporto užsakymų padidėjimą, bet kol kas dar per anksti pasakyti, ar tai laikinas susvyravimas ar gerėjančių tendencijų pradžia.

Vertinant bendrai, eksporto augimas šiemet svyruos apie nulį ar net kiek kris, tačiau dėl atpigusių energijos ir žaliavų kainų nominalus importas trauksis labiau, todėl Lietuvos prekybos balansas turėtų pagerėti.

[1] Rusija, Armėnija, Baltarusija, Sakartvelas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: