Lietuvos ir Panevėžio futbolo istorijos bruožai

Futbolas – populiariausia sporto šaka pasaulyje. Jis vadinamas sporto karaliumi. Pagal vieną iš versijų žaidimą, panašų į futbolą, mėgo Romos legionieriai. Kai kuriuose šaltiniuose jau 1349 m. minimas spardomas odinis kamuolys. Žaidimo pavadinimą sudaro du angliški žodžiai: koja ir kamuolys. Žaidimas jau buvo populiarus XIX a., bet jis buvo kitoks. Kamuolį spardydavo kaip kam patiko, nebuvo griežtesnių taisyklių. Būta ir traumų. Kai kurių valstybių karaliai uždraudė šį žaidimą. Pirmieji 1863 m. (pagal kitus duomenis 1860 m.) žaidimo taisykles tvarkyti ėmėsi anglai. Taisyklių reikėjo griežtai laikytis. Nustatyta, kad aikštė turi būti 186 m ilgio, 91,5 m pločio, vartai 7,32 m pločio. Vartus laikė sujungtos virvės. Iš pradžių vartininkui buvo draudžiama imti kamuolį rankomis. 1871 m. tai jau leista. 1873 m. įvestas kampinis. Buvo laikoma, kad kamuolys įmuštas, jeigu jis pateko tarp stačiųjų vartų virpstų. 1879 m. virvė pakeista mediniu skersiniu, pakeltu 2,44 m aukštyje. 1879 m. komandos pradėjo keistis vartais po pertraukos. Nuo 1881 m. rungtynes vesdavo teisėjai. 1883 m. apibrėžtas ir kamuolio dydis. Tais pačiais metais įvestas ir kamuolio įmetimas iš užribio dviem rankomis. 1890 m. įvestas 11 m baudinys. 1894 m. teisėjo sprendimai rungtynėse jau buvo galutiniai. 1907 m. peržiūrėtos taisyklės ir nustatyta, kad žaidėjas dalyvauja žaidime, jei yra aikštėje. 1913 m. mušant laisvą smūgį nustatytas atstumas nuo mušančiojo – vietoj 5,5 m iki 9 m. Tuo metu rašyta, kad nėra pasaulyje kitos šalies, kuri taip mylėtų sportą, ypač futbolą, kaip Anglija.

Pirmos rungtynės Lietuvoje sužaistos 1919 m., bet tik vienos. 1920 m. įvyko kelios rungtynės, o 1921 m. jau keliasdešimt. Bet komandos buvo silpnos. 1920, 1921 ir 1922 m. futbolas pirmiausia sudomino jaunuomenę sportu. Nebuvo stadionų, aikščių, futbolas žaistas ir Kauno Ąžuolyne po ąžuolais. Pasirodžius futbolininkams su trumpomis kelnaitėmis, į juos žiūrėta kaip į naujos faunos atstovus ir net bandyta skambinti policijai. Akcentuota, kad futbolas yra sportas, o ne kautynės, per kurias sužalojami žmonės.

Futbolas daugiau plito miestuose, kaimuose į tokią pramogą žiūrėta neigiamai, futbolininkai vertinti kaip tinginiai, plėšantys avalynę. Tik Klaipėdos krašto kaimuose futbolas buvo populiarus.

Pamažu radosi futbolo mokyklų, kariškų organizacijų, klubų. Komandos tarpusavyje nebendravo, žaisdavo kiekviena atskirai. 1919 m. įkurta Lietuvos sporto sąjunga, 1920 m. rugpjūtį pavadinta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Jos futbolo komanda 1919–1923 m. Lietuvoje buvo geriausia. Ji laimėjo apie 15 rungtynių, pralošė tik vienas.

1861 m. įkurta Klaipėdos sporto sąjunga. 1931 m. ji minėjo 70 metų sukaktį. 1931 m. Klaipėdos futbolo komanda diskvalifikuota už dalyvavimą Vokietijos futbolo pirmenybėse.

1919 m. Kaune įsikūrusi respublikinė žydų „Makabi“ sporto organizacija iš pradžių telkė tik futbolininkus. 1926 m. „Makabi“ buvo 83 skyriai ir 60 tūkst. narių.

1922 m. kovo 21 d. įkurta Lietuvos sporto lyga.

1922 m. surengtas pirmas Lietuvos futbolo čempionatas, kurį organizavo Lietuvos sporto lygos futbolo skyrius. 1922 m. kovo 19 d. žaistos Lietuvos futbolo pirmenybių pirmo rato atidarymo rungtynės. Čempionate dalyvavo nemažai komandų. 1922 m. Lietuvos futbolo čempionatas vyko dviem ratais, pavasario ir rudens, jame dalyvavo Lietuvos sporto lygai priklausančios komandos.

1922 m. LFLS komanda žaidė pirmas tarptautines rungtynes su Rygos komanda Rygoje ir Kaune ir abi pralaimėjo 0:4. Kaune varžytasi birželio 8 d., rungtynes stebint 4 tūkst. žiūrovų. 1921 m. planuotos varžybos neįvyko.

1923 m. tarptautinėse rungtynėse su Estija Lietuva pralaimėjo 0:5. Lietuvių komandoje žaidė Steponas Darius, Steponas Garbačiauskas ir kitos žinomos asmenybės. 1923 m. išrinktas ir Lietuvos futbolo komitetas. Jį sudarė Žilevičius, Šulginas, Razma, Kairiūkštis ir profesorius Juozas Eretas. 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas nebuvo išaiškintas.

1923 m. kovo 18 d. įsteigta „Kovo“ sporto organizacija. 1924 m. „Kovo“ futbolo komanda pirmąkart laimėjo Lietuvos futbolo pirmenybes. Prieš tai pergalę švęsdavo LFLS. 1925 m. irgi laimėjo „Kovas“

1924 m. Lietuva iškovojo pirmą pergalę tarptautinėse rungtynėse, 2:1 Kaune įveikusi Estiją. Latvijai pralaimėta 2:4. Organizuoti futbolo teisėjų kursai, tais pačiais metais Steponas Garbačiauskas parengė futbolo vadovėlį.

1925 m. Futbolo komiteto pirmininku tapo K. Ralys, pirmu vicepirmininku Sauga, antru vicepirmininku – kapitonas Steponas Darius, iždininku – Markevičius ir ūkvedžiu Livšicas. 1925 m. Lietuvos komanda lygiosiomis sužaidė su Latvija 2:2. 1926 m. pralošta Estijai 1:3. 1926 m. pirmenybes laimėjo „Kovas“. Užmegzti ryšiai su Čekijos komanda. 1926 m. Lietuvoje viešėjusi čekų futbolo komanda nugalėjo lietuvius.

Lietuvoje ypač trūko sporto aikščių. Tik St. Dariaus dėka pastatytas stadionas Kauno Ąžuolyne. 1927 m. futbolo pirmenybes laimėjo LFLS komanda.

1926 m. prezidentas Kazys Grinius sveikino sportininkus. Sportinio judėjimo pradžioje valdžia sporto nevertino ir sakė, kad tai vaikų darbas.

1927 m. Kaune lenkai įsirengė savo sporto aikštę. Kovo 27 d. buvo įkurta Lietuvos rusų sporto organizacija, kuri iškart paprašė priimti ją į Lietuvos sporto lygą. Tų pačių metų pavasarį futbolo pirmenybes laimėjo žydų komanda „Makabi“.

1928 m. į Lietuvos futbolo lygą įstojo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.

1931 m. įsikūrė respublikinis „Maisto“ sporto klubas. Tais metais Lietuva pralaimėjo Latvijai 2:5 ir Rumunijai 2:4. Spaudoje rašyta, kad Lietuvos futbolo komandoms žaidžiant tarpusavyje trūksta džentelmeniškumo: vieni kitus stumdo, žiūri su neapykanta. Vienas futbolininkas buvo diskvalifikuotas 9 mėnesiams už smūgį į veidą kitam žaidėjui. 1931 m. Lietuvos futbolo pirmenybes laimėjo Klaipėdos sporto sąjunga. 1932 m. futbolo pirmenybes laimėjo LFLS komanda.

1932 m. kaip Sporto lygos pirmininkas minimas Jonas Vileišis, taigi garsi Vileišių šeima irgi prisidėjo populiarinant futbolą.

Pirmą kartą į olimpinių žaidynių programą futbolas kaip parodomoji šaka įtrauktas 1904 m. 1908 m. pirmą kartą olimpiadoje laimėjo Anglija. Ji buvo ir 1912 m. čempionė.

1924 m. Paryžiaus olimpiadoje dalyvavo 10 futbolo komandų. Lietuva Paryžiaus olimpiadoje pirmose rungtynėse 0:9 pralaimėjo Šveicarijai. Rinktinėje nežaidė klaipėdiečiai, nes pavėlavo atvykti į olimpiadą. Komandoje žaidė Balčiūnas, Janušauskas, Hardingsonas, Bartuška, Juozapaitis, Razma, Žebrauskas, Byla, Getcas, Garbačiauskas, Sabaliauskas. Rungtynes stebėjo 10 tūkst. žiūrovų. Lietuvos komanda žaidė nedrąsiai, ypač vartininkas. Tai buvo pirmos olimpiados futbolo rungtynės. Kitos rungtynės vyko po valandos. Lietuviai, kaip rašė spauda, atletai, bet rambūs, nebėga ir tingi. Olimpiadoje laimėjo Anglija, Šveicarija užėmė 2 vietą. Kaip rašė spauda, Lietuva planavo dalyvauti kaip futbolo komanda ir 1928 m. Amsterdamo olimpiadoje, bet visgi į ją nenuvyko. Vėliau prieita prie išvados, kad nuvažiavę „darytume juokus. Nebūtume net garbingoje uodegoje“.

Į 1932 m. Los Andželo olimpiados varžybas futbolas neįtrauktas. JAV jis buvo nepopuliarus. 1936 m. Berlyno olimpiadoje Lietuva nedalyvavo. Pagal kai kuriuos duomenis sprendžiama, kad negavo kvietimo, nes Lietuvos ir Vokietijos santykiai buvo sudėtingi.

Kaip rašė tuometinė spauda, iš pakviestų trenerių iš užsienio gal nebuvo didelės naudos, nes buvo mažai sportuojančių.

1930 m. Urugvajuje įvyko pirmasis pasaulio futbolo čempionatas. Laimėjo Urugvajaus komanda. Atrankai į 1932 m. pasaulio futbolo čempionatą sudaryta 10 grupių. Lietuva Rytų Europos grupėje buvo kartu su Rusija, Lenkija, Pabaltijo valstybėmis, Suomija.

1930 m. vyriausybė Lietuvos futbolui skyrė 7 tūkst. litų, dar 57 tūkst. surinkta už bilietus, taigi daug daugiau negu 1929 m.

1932 m. rugsėjo 18 d. Švedijoje Lietuva pralaimėjo Švedijai 1:8. Čia lietuvius gerai priėmė. Lietuvos komanda neturėjo atstatymo procedūrų, medicininė pagalba buvo prasta, nebuvo ir tinkamos avalynės.

1934 m. Lietuvos futbolo rinktinė du kartus nugalėjo Latviją ir buvo geriausia Pabaltijyje.

1937 m. Lietuva pralaimėjo Rumunijai. 1937 m. Lietuvoje registruota 5 tūkst. futbolininkų, neregistruotų buvo dar 15–20 tūkst. Tais metais Kaune buvo 2 tinkamos futbolo aikštės, Klaipėdoje 8. 1937 m. Lietuvos futbolo pirmenybes laimėjo Klaipėdos sporto sąjunga. Lietuvoje labai trūko sporto aikščių. Iki 1937 m. iš tarpvalstybinių rungtynių su Latvija Lietuva laimėjo tik 3, pralošė 14, 6 baigėsi lygiosiomis.

1928 m. pradėti rengti Pabaltijo taurės turnyrai dėl sidabrinės taurės. 1930 ir 1935 m. laimėjo Lietuva. Su 1937 m. Kaune viešėjusiu Vienos „Rapido“ sporto klubu sporto klubas „Kovas“ sužaidė 0:0. 1937 m. Pabaltijo turnyre Lietuva pralošė ir Latvijai (1:5), ir Estijai (0:4).

1937 m. duomenimis, geras Anglijos futbolininkas uždirbdavo apie 500 svarų per metus. Tuo metu tai buvo nemaži pinigai.

1938 m. Lietuvos futbolo pirmenybes laimėjo Klaipėdos sporto sąjungos komanda. Ji čempione buvo 1928, 1929, 1930, 1931, 1937–1938 m. sezonus. Antrą vietą užėmė Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos komanda.

Futbolo pradžia Panevėžyje laikomi 1922 m. Apie rungtynes 1922 m. rašė to meto Lietuvos sporto spauda. Galima teigti, kad Panevėžio futbolui 100 metų. Panevėžio sporto sąjunga „Sveikata“, tuo metu veikusi Respublikos g. 29, įsteigta 1920 m. birželio 27 d. Jos pirmininkas buvo Povilas Šalčius, reikalų vedėjas Al. Šalūga, iždininkas J. Belinis, sekretorius Pr. Morkūnas ir narys Ed. Vaičiūnas. Organizacijai priklausė 203 nariai. Sąjunga kultivavo ir futbolą. 1921 m. grafas Erichas Kaizerlingas sporto sąjungai „Sveikata“ padovanojo vieną dešimtinę žemės. 1922 m. stadionas vis dar nebuvo įrengtas. Jį planuota statyti Skaistakalnyje. Ten savo stadioną įsirengė pavasarininkai. Ši sporto sąjunga net nesubūrė savo futbolo komandos.

1922 m. Panevėžio spaudoje užfiksuota, kad Lenkų gimnazija žaidė su V pėstininkų pulku 2:2, Lietuvių gimnazija su V pulku 2:1, Lenkų gimnazija nugalėjo lietuvių gimnazijos komandą 3:1. Lietuvos gimnazija laimėjo antras rungtynes 1:0. V pėstininkų pulkas įveikė II pėstininkų pulką 3:2. 1922 m. rugsėjo 9 d. vyko futbolo rungtynės tarp Panevėžio moksleivių ir Kauno žydų „Makabi“. Pradėjus smarkiau lyti, žydai išsibėgiojo. Rungtynes 2:0 laimėjo Panevėžio moksleiviai.

1924 m. liepos 13 d. spaudoje minimos sporto klubo Panevėžio „Sveikata“ rungtynės su žydų „Iso“ klubu.

1927 m. Panevėžio miesto taryba skyrė 2 tūkst. litų sporto organizacijoms paremti.

1927 m. Panevėžyje buvo tokios futbolo komandos: 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko, „Žiežirbos“, Panevėžio šaulių sporto klubo, „Ursus“, Panevėžio „Makabi“. Geriausiai žaidė Panevėžio šaulių sporto klubo ir „Makabi“ komandos.

Panevėžyje futbolą propagavo šaulių sporto klubas, įkurtas 1926 m. Nuo 4-ojo dešimtmečio ir jaunalietuviai.

1931 m. liepos 19 d. „Makabi“ aikštėje vyko draugiškos futbolo rungtynės tarp jaunos šaulių futbolo komandos ir „Makabi“. Laimėjo „Makabi“ 4:0. 1931 m. rugpjūčio 29 d. „Makabi“ nugalėjo lenkų „Spartą“ 7:0. Lenkai žaidė dėvėdami naują uniformą – raudonus marškinėlius ir juodas kelnaites. Iki 1932 m. Panevėžyje geriausios futbolo komandos buvo „Makabi“ ir „Sparta“. Įsikūrus šaulių sporto klubui ir „Maistui,“, jie pamažu perėmė lyderių pozicijas.

Spaudoje užfiksuota, kad „Maisto“ sporto klubas įsteigtas 1932 m. liepos 13 d., įregistruotas 1933 m. gegužės 6 d. Jo pirmininkas buvo Erikas Landigas, valdybą sudarė Kostas Kanis-Kanevičius, Kazys Jasutis, Repkinas, ir K. Aleksiūnas. Į klubą įsirašė 64 nariai. Pirmiausia įsteigta futbolo komanda. Panevėžio „Maisto“ sporto klubas turėjo savo vėliavą, ženklą ir uniformą. Sporto klubas siekė burti visus AB „Maistas“ Panevėžio fabriko darbininkus, tarnautojus bei aplinkinių rajonų gyventojus, plėtoti sveikas ir racionalias sporto šakas. Sporto klube buvo kultivuojama gimnastika, lengvoji atletika, futbolas, krepšinis, žiemos sporto šakos ir kt. Klubas buvo įsikūręs AB „Maistas“ Panevėžio fabriko patalpose. Kaip rašė tuometinė Panevėžio spauda, 1934m. gegužės mėnesį iš vyskupijos išsinuomotame sklype tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto buvo įrengtas MSK stadionas. Vien stadiono tvoros įrengimas kainavo 2 tūkst. litų. Fabriko teritorijoje buvo įrengta lauko teniso aikštelių, bet greičiau „Maisto“ sporto klube išpopuliarėjo futbolas. Susikūrė futbolo klubas, 1935m. įvyko rungtynės tarp Panevėžio „MSK“ ir Tauragės „MSK“ futbolo komandų. Panevėžiečiai įveikė priešininkus rezultatu 3:1. 1936m. „MSK“ klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju. 1937m. birželio 1d. „Maisto“ sporto klubo futbolo komanda žaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes su estų futbolo komanda „Tervis“ ir baigė lygiosiomis 2:2. Rugsėjo 12d. „Maisto“ futbolo komanda pralaimėjo Panevėžyje viešėjusiai Lietuvos fizinio lavinimosi komandai iš Kauno 0:3. Rungtynes stebėjo 300 žiūrovų. Tuo metu šį sporto klubą itin garsino futbolo komanda. 1939 m. Maisto“ futbolo komanda žaidė sritinėse Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Ji vienintelė iš Panevėžio futbolo komandų dalyvavo tokio lygio varžybose.

1942 m. Panevėžio „Maistas“ žaidė Panevėžio apygardos varžybose ir laimėjo 1 vietą. 1943 m. šiuos pasiekimus pakartojo. Po karo Lietuvos čempionate žaidė gamyklų komandos. Senųjų futbolininkų jose nebuvo, nes dalis jų pasitraukė į Vakarus. Pokario futbolo klubo „Maistas“ istorija susijusi su jo direktoriumi Leonidu Kadišu. Jis rėmė futbolininkus, kai dirbo direktoriumi 1955–1963 m. Po jo direktoriavusiam Oniščenko futbolas nerūpėjo. Komanda treniruodavosi du kartus per savaitę. Tomis dienomis dirbdavo tik pusę dienos. Prieš ir po varžybų sportininkai gaudavo laisvadienių. Apie pusė žaidėjų buvo iš „Maisto“. Likę iš kitų įmonių. Komandą treniravo Vytautas Šilinskas. Išėjus L. Kadišui, daug sportininkų išėjo iš „Maisto“ į Statybos trestą ir žaidė „Statyboje“. 1963 ir 1968 m. Panevėžio „Statyba“ tapo Lietuvos čempione. Tuo metu rungtynes Panevėžyje stebėdavo 5–6 tūkst. žiūrovų.

Panevėžio „Ekrano“ futbolo klubas įsikūrė 1963 m. 1985 m. „Ekranas“ tapo Lietuvos čempionu (treneris Mindaugas Kaušpėdas). 1986 m. klubas laimėjo Pabaltijo taurę. 1993 m. vėl tapo Lietuvos čempionu (treneris Virginijus Liubšys). 1994 m. įkurtas savarankiškas „Ekrano“ futbolo klubas. Jo prezidentu tapo Aleksandras Michelsonas.

1947 m. įkurtas Vilniaus „Žalgirio“ sporto klubas. Šios komandos kelias buvo sudėtingas. Ji žaidė SSRS čempionato ir II lygoje ir pasiekė aukščiausiąją lygą. 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“ SSRS čempionate laimėjo bronzą. Tai buvo tikrai didelis pasiekimas. Komandą treniravo treneris Benjaminas Zelkevičius.

Lietuvos futbolininkai daug pasiekė. 1988 m. Viačeslavas Sukristovas su SSRS komanda laimėjo Europos čempionato sidabrą, o Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas tapo olimpiniais čempionais. Vilniaus „Žalgirio“ komandos pagrindu sudaryta rinktinė tapo pasaulinės studentų olimpiados universiados čempione. Tai buvo Lietuvos futbolo klestėjimo laikas. Arminas Narbekovas savo meistriškumą tobulino ir Panevėžio internatinėje sporto mokykloje.

XX a. 9 dešimtmetyje Lietuvos futbolas klestėjo.

1989 m. SSRS čempionate Vilniaus „Žalgiris“ užėmė 4 vietą. 2013–2014 m. sezone Vilniaus „Žalgiris“ Europos lygos varžybose praėjo 3 etapus.

Dabar Lietuvos futbolas gyvena ne pačius geriausius laikus, bet ši sporto šaka ir dabar populiari Lietuvoje.