Lietuvos išradėjas: Iš 4 kv. m balkono – į tarptautinę rinką

Mėginimas išspręsti mažos erdvės keliamus iššūkius gali nuvesti prie didelių atradimų – tuo įsitikinęs Bronius Rauba, sukūręs didelio susidomėjimo sulaukusį vertikalų dviračio laikiklį. Verslininkas nusprendė patentuoti savo išradimą tarptautiniu mastu ir šį pavasarį sulaukė patvirtinimo: gaminys yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir JAV bei Kinijoje. 

„Esu ekonomistas, mėgstu konstruoti ir tikrai neplanavau tapti išradėju, tačiau pati rinka tai padiktavo. Supratau, kad išradau kažką unikalaus ir kad reikia tai apsaugoti“, – paaiškina B. Rauba, prieš ketverius metus sukūręs vadinamąjį dviračių liftą.

Idėja gimė iš asmeninio poreikio

Kaip ir daugumos išradimų, taip ir šio istorija prasidėjo nuo asmeninio poreikio, o tiksliau – vietos trūkumo. „Šiais laikais daugiabučiai statomi be sandėliukų ir garažų, negalvojant apie tai, kur žmonės laikys įvairius daiktus. Aš buvau ne išimtis – turėjau 4 kv. m balkoną, kuriame su šeima bandėme sutalpinti penkis dviračius. Į balkoną įeiti būdavo neįmanoma, tad gimė idėja, jog reikia dviračius pritvirtinti ant sienos“, – pasakoja B. Rauba.

Įvairių idėjų, kaip galima kabinti dviračius ant specialių kablių, buvo apstu. Vis tik aukštai iškelti ir pakabinti dviratį pajėgia ne kiekvienas. Be to, tvirtinti dviratį ant lubų B. Raubai atrodė nesaugu: „Norėjau sukurti tokį prietaisą, kuris pakeltų dviratį vertikaliai be jokių pastangų ir kad tam nereikėtų elektros.“

Išradėjas teigia nesitikėjęs, kad gaminys bus toks sėkmingas. Vis tik, išnaršius internetą paaiškėjo, jog analogų jam nėra. Todėl B. Rauba kartu su kolega nusprendė komercializuoti įrenginį ir įkūrė bendrovę „Parkis“. Reikalai pajudėjo po vyrų dalyvavimo finansavimo platformoje „Kickstarter“. „Didžiausias susidomėjimas kilo užsienyje. Gavome 300 užsakymų, apie išradimą plačiai parašė žiniasklaida. Mūsų dažnai klausdavo, ar gaminys patentuotas. Tuo metu jau buvome pateikę paraišką patentuoti įrenginį Lietuvoje, tad nusprendėme tai padaryti ir pasauliniu mastu“, – teigia išradėjas.

Suteikia monopolio teises

Šiuo metu dviračių laikikliu prekiaujama 40 pasaulio šalių, pradedant Europos žemynu ir baigiant Jungtiniais Arabų Emyratais, Aliaska, Kinija ar Pietų Korėja. Tokia plėtra paskatino pasirūpinti efektyvesne išradimo apsauga didžiosiose pasaulio rinkose. Šį pavasarį gaminys gavo du patentus – JAV bei Kinijos, jis taip pat užpatentuotas Lietuvoje ir šiuo metu dar patentuojamas Japonijoje, Pietų Korėjoje, Honkonge bei Europoje.

Kaip teigia dr. Jacekas Antulis, „METIDA“ partneris bei patentų grupės vadovas, sparčiai besivystančioms technologijų įmonėms ir startuoliams vis dažniau išrandant unikalių produktų, jų patentavimas pasaulinėje rinkoje tampa įprasta praktika: nepatentuotas gaminys gali nepritraukti investicijų, taip pat gali būti nukopijuotas konkurentų. Todėl „Parkio“ atstovų sprendimas buvo ne tik apgalvotas, bet ir būtinas, norint įsitvirtinti užsienyje.

„Kūrėjai pradžioje nežino, kaip seksis jų išradimui, todėl dauguma startuoja su viena paraiška patentui gauti. Dažniausiai pradedama nuo vietinės paraiškos, kuriai suteikiamas Paryžiaus konvencijos terminas ir per 12 mėnesių galima apsispręsti, ką daryti toliau – patentuoti gaminį tarptautiniu mastu ar siekti sėkmės tik Lietuvoje“, – teigia dr. J. Antulis.

Patentų eksperto pastebėjimais, jeigu kūrėjai tiki savo gaminiu ir patikrina jo populiarumą vietinėje rinkoje, anksčiau ar vėliau pradedama galvoti apie idėjos unikalumo įteisinimą užsienyje. Tai padaryti svarbu, nes patentas suteikia monopolio teises – draudžia kitiems komercializuoti tokį išradimą. „Tokios teisės iš esmės gaunamos jau tuomet, kai pateikiama paraiška patentui gauti, nes patentas išduodamas pagal prioritetinės paraiškos padavimo datą. Tad konkurentai, norėdami nukopijuoti ir patys patentuoti tokį išradimą, smarkiai rizikuotų. Dėl to ir kūrėjai, su savo gaminiu dalyvaudami įvairiose parodose, pabrėžia, kad jau yra pateikę paraišką patentui gauti – tai vadinama patent pending statusu“, – paaiškina dr. Jacekas Antulis.

Turi atitikti tris kriterijus

Procesas nuo paraiškos pateikimo iki patento gavimo įvairiose užsienio šalyse trunka 2–3 metus, Europoje šiek tiek ilgiau. Taip yra dėl to, kad kiekvieno regiono atitinkamų tarnybų ekspertai nori įsitikinti, jog gaminio savybės tikrai yra unikalios.

Eksperto teigimu, norint patentuoti savo išradimą pirmiausia reikia patiems kūrėjams tikėti, kad jis yra unikalus ir naudingas visuomenei. Taip pat svarbu atsižvelgti, koks tai objektas – ar jis apskritai gali būti patentuojamas. O tai priklauso nuo trijų kriterijų. Pirma, išradimas turi būti naujas pasauliniu mastu. Antra, atitinkamos srities specialistui išradimas neturi atrodyti akivaizdus. Trečia, išradimas turi būti pritaikomas pramonėje – atlikti kokias nors funkcijas arba patenkinti poreikius.

Galima gauti valstybės paramą 

Lietuviai išradėjai šiuo metu gali gauti valstybės paramą, kuri padengia didžiąją dalį išradimo apsaugos išlaidų. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paramą teikia etapais, nes ir patentavimo išlaidos dažniausiai patiriamos palaipsniui: paduodant nacionalinę ar tarptautinę paraišką, taip pat teikiant paraiškas konkrečiose šalyse. „Mūsų šalies išradėjams tai išties naudinga: daugumoje Europos šalių tokios paramos apskritai nėra, o Lietuvoje paramos gavimo koeficientas šiuo metu pakankamai didelis – iki 85 proc. Be to, priklausomai nuo patentavimo etapų, tam pačiam išradimui galima prašyti paramos kelis kartus“, – argumentuoja J. Antulis.

Tokia galimybe jau yra pasinaudojęs ir B. Rauba: išradėjas gavo paramą tarptautinės fazės metu, taip pat yra pasirašęs sutartis su MITA dėl JAV, Japonijoje bei Kinijoje vykdytų patentavimo procedūrų išlaidų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: