Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

2028
0
DALINTIS
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai. 1928 m.

Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918-1920 metais. Jiems teko kovoti su eile priešų.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d., jame dalyvavo maždaug 100 savanorių.

Tą pačią dieną vyko ir iniciatorių suvažiavimas Kaune (dalyvavo 61 savanoris) bei partizanų ir savanorių suvažiavimas Joniškėlyje – jame buvo apie 400 dalyvių. Jie bendrai nutarė suorganizuoti visos Lietuvos savanorių kongresą. Nutarta parengti savanorių organizacijos įstatų projektą. 1927 m. sausio 8 – 9 dienomis Kaune vyko pirmas visos Lietuvos savanorių kongresas. LKKSS valdybos pirmininku išrinktas karininkas, būsimasis vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas. Panevėžiui atstovavo Stasys Balčas, Adomas Kuodys, Saliamonas Antanaitis, Kazys Kubilius, Vladas Vaitkevičius, Pranas Aižinas, Kazys Masiulis ir Adolfas Klibas. Kongreso metu iškelti reikalavimai:

• savanorių aprūpinimas žeme ( ne mažiau 8 ha kiekvienam, žemę suteikiant pilnon nuosavybėn) ;
• teikti pirmenybę priimant į valstybės tarnybą, o iš darbo šalinti tik teismo sprendimu. Jų turėjo neliesti etatų mažinimas;
• žuvusių savanorių šeimas aprūpinti vienkartinėmis pašalpomis ir pensijomis;
• užtikrinti nemokamą gydymą valstybinėse ligoninėse;
• garantuoti nemokamą savanorių vaikų mokslą;
• leisti savanoriams laikyti šaunamuosius ginklus;
• teikti paskolas mažesniais procentais.

Oficialia visos Lietuvos KKSS veiklos pradžia laikoma 1927 metų vasario 10 d. LKKSS įstatuose numatyti šios organizacijos tikslai:

• saugoti ir ginti Lietuvos Nepriklausomybę;
• kelti tautos sąmonę;
• gerinti savo narių ekonominę būklę;
• rūpintis karžygių įamžinimu.

LKKSS buvo nepartinė, nepolitinė organizacija. Sąjungą sudarė apskrityse įsikūrę skyriai.

Panevėžio apskrities LKKSS pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 metų rugsėjo 26 d. šaulių teatro salėje. Dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Į šį suvažiavimą įsiskverbė komunistai – kilo triukšmas, susirėmimai. Keletas komunistų susirėmimų metu sužeista.

Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Panevėžio skyriaus oficialia steigimo data laikoma 1927 m. balandžio 3 d., nes tada susirinko tikrieji sąjungos nariai. Po 1927 m. balandžio 3 d. pradėtas kitų narių priėmimas. 1927 m. į LKKSS Panevėžio skyrių priimta 238 savanoriai. Skyriuje buvo aktyvūs nariai, nariai – rėmėjai ir Garbės nariai. Aktyvūs nariai – visi Lietuvos kariuomenės kūrėjai – savanoriai, nariais rėmėjais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai, pritarią sąjungos veiklai. Garbės nariai – garbingi Lietuvos piliečiai, kurie žodžiu, darbu ar ginklu prisidėjo prie vedamų kovų ar ypatingais darbais pasižymėjo sąjungos veikloje.

Sąjungos aktyvūs nariai mokėjo stojamąjį mokestį – 2 Lt, nario mokestį – 4 Lt per metus. Narių rėmėjų stojamasis mokestis – 25 Lt, metinis nario mokestis – ne mažiau 10 Lt.

1928 m. sausio 22 d. išrinkta antroji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba (pirmininkas Tadas Chodakauskas, nariai Stasys Balčas, Saliamonas Antanaitis, Pranas Aižinas ir Stasys Banelis). T. Chodakauskas valdybos pirmininku išbuvo iki 1936 m., kol jį tame poste pakeitė Kazimieras Kubilius. Valdyboje: Stasys Balčas, Aleksandras Plungė, Petras Būtėnas ir P.Plevokas. Gausiausias Panevėžio apskrities savanorių – kūrėjų suvažiavimas vyko 1928 m. birželio 10 d. Šio suvažiavimo metu pašventinta L. K. Mindaugo 4-tojo pėstininkų pulko vėliava, iškilmėse dalyvavo prezidentas Antanas Smetona.

1930 m. vasario 23 d. pašventinta LKKSS Panevėžio skyriaus vėliava, tų pačių metų rugsėjo 21 d. atidengtas paminklas savanoriams Panevėžio miesto kapinėse. Paminklo autorius – skulptorius Juozas Zikaras. LKKSS Panevėžio skyriaus maršą sukūrė savanoris Stasys Balčas bei kompozitorius Vladas Paulauskas. 1931 m. savanoris Stasys Balčas apdovanotas 5-tojo laipsnio Vytauto ordinu, o Pranas Aižinas ir Stasys Banelis – Vytauto ordino 3-iojo laipsnio medaliais. 1932 m. LKKSS Panevėžio skyriaus garbės nariais išrinkti: gen. Pranas Tamašauskas, plk. ltn. Jonas Variakojis ir Tadas Chodakauskas.

1928 m. gegužės 12 d. priimtas LKKSS vėliavos projektas, kurį paruošė Panevėžio skyriaus narys Juozas Kaminskas. 1929 m. pagal projektą pasiūta tamsiai žalios spalvos vėliava. Joje užrašas „Tėvynės Laisvė – mūsų laimė.“ Vėliava pašventinta 1929 m. liepos 21 dieną Kaune. 1931 m. gegužės 11 d. pradėta oficialiai švęsti savanorių šventė. 4-tajame dešimtmetyje taip pat sukurta LKKSS nario savanorio uniforma bei ženklelis.

1933 m. įsteigtas žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, skyrius. Lapkričio 15 d. išrinkta šio skyriaus valdyba – pirmininkas Pinchus Šulmanas. 1936 m. šiame poste jį pakeitė ats. leitenantas Mykolas Bromsonas. Organizacijos iždininku buvo Pinchus Ramas.

1932 m. LKKSS suvažiavime nutarta daugiau lengvatų nebereikalauti. Iki 1936 metų žemę gavo 9 tūkst. 103 savanoriai, 290 žuvusių savanorių šeimų aprūpintos žeme. Žemės buvo duodama nuo 3 iki 15 ha. Susikūrė ištisi savanorių kaimai. Panevėžio apskrityje toks buvo Miežiškių vls. Kuzmiškio kaimas. Jame žemės gavo 19 savanorių. Kaimas dar buvo vadinamas Mindaugiškių kaimu – nuo L. K.Mindaugo pulko vardo. Iki 1938 metų savanoriais Lietuvoje pripažinti 10 150 asmenų.

1935 metų lapkričio 23 – 24 dienomis Panevėžyje vyko savanorių kongresas, atvyko 400 savanorių. Garbės prezidiume buvo visi Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai. 1938 m. gegužės 31 d. vyko Panevėžio apskrities LKKSS susirinkimas. Į naująją valdybą išrinkti K. Kubilius, P. Plevokas, A. Plungė, St. Balčas.

LKKSS veiklą visoje Lietuvoje nutraukė sovietinė okupacija – dalis savanorių patyrė represijas, kai kurie pasitraukė į Vakarus.

Fotonuotraukose:

Nr.1 Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai. 1928 m.
Nr.2 Savanoris Stasys Banelis – LKKSS Panevėžio valdybos narys. Apie 1920 m.
Nr.3 LKKSS vėliava.
Nr.4 Lietuvos kariuomenės savanorių suvažiavimas Kaune . 1936 m.
Nuotraukos iš privačios kolekcijos.
Donatas Pilkauskas

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.