Lietuvos kariuomenės savanoriai karo invalidai su daktaru Jonu Basanavičiumi
Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 10 tūkst. savanorių, kuriems teko susigrumti su atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės priešais. Ypač didelį pavojų kėlė 1919 m. sausį įsiveržusi raudonoji armija. Vėliau vyko kovos su bermontininkais, lenkais ir kitais Lietuvos priešais.
Ypač daug atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę nusipelnė tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Jis ir nusifotografavo su garsiais savanoriais, kurie buvo sužeisti Nepriklausomybės kovose ir tapo karo invalidais. Vienas iš jų – Antanas Sereika, laikomas pirmuoju karo invalidu Nepriklausomybės kovose. Jis buvo tarp pirmųjų, įstojusių į Panevėžio srities apsaugos būrį. Jis gimęs 1897 m. liepos 9 d. Panevėžio apskrities Krekenavos parapijos Daugėliškų kaime, liepos 13 d. pakrikštytas Krekenavos bažnyčioje. Jo tėvai – ūkininkai Elžbieta Kasperiūnaitė ir Jokimas Sereika. Į Panevėžio srities apsaugos būrį savanoriu Antanas Sereika stojo 1919 m. sausio 10 d. Tuo metu situacija mieste buvo sudėtinga. Sausio pradžioje vokiečiams Panevėžį palikus, į miestą ir apylinkes veržėsi raudonosios armijos Internacionalinės divizijos 39-asis pulkas. Panevėžio srities apsaugos būrys atsitraukė Kėdainių link ir čia stiprino savo pajėgas. 1919 m. vasarį ties Šėta įvyko pirmieji stambūs kariniai susidūrimai su raudonąja armija. Juose pasižymėjo Antanas Sereika. Kautynių metu vasario 11 d. jis buvo sunkiai sužeistas, dėl nukraujavimo jam buvo amputuota koja. Tarpukariu narsiam savanoriui Šėtos miestelio gyventojai net buvo pastatę paminklą. Antanas Sereika Lietuvos kariuomenėje tarnavo iki 1920 m. kovo 5 d. Už karinius nuopelnus buvo apdovanotas Vyties Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu ir vardiniu Valstybės Tarybos laikrodžiu. Istorinėje fotografijoje Lietuvos kariuomenės savanoris Antanas Sereika sėdi pirmas iš dešinės, šalia dr. Jono Basanavičiaus.
Kitas garsus Panevėžio krašto savanoris buvo Jonas Karutis. Jis gimė 1900 m. kovo 23 d. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Jovaišų kaime. 1919 m. sausio 8 d. Jonas Karutis kartu su savo tėvu Jonu stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę Ramygalos miestelyje, kovo 20 d. Jonas Karutis paskirtas skyrininku (vėliau – būrininku) Panevėžio srities apsaugos būrio kulkosvaidžių kuopoje. 1919 m. rugpjūčio 31 d. kovose su bolševikais sužeistas. Po sužeidimo neteko akies, tačiau grįžo į tarnybos vietą ir tęsė kovą. Tarnaudamas Panevėžio atskirajame batalione, dalyvavo kovose su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Už kovinius nuopelnus apdovanotas I ir II laipsnio Vyties kryžiais. Asmenų, apdovanotų dviem Vyties kryžiais, besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje buvo vos kelios dešimtys. 1919 m. spalio 16 d. dėl sužeidimų paleistas į atsargą, nuo 1922 m. dirbo Karo muziejuje Kaune. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime, apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. Fotografijoje jis sėdi šalia dr. Jono Basanavičiaus, kairėje.
Fotografijoje:
Nepriklausomybės kovų dalyviai su dr. Jonu Basanavičiumi. XX a. 3 deš.
Nuotrauka iš privačios kolekcijos
Donatas Pilkauskas
