AtodangosIstorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos ,,Pavasaris“ Panevėžio regionas 1918-1940 metais

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga ,,Pavasaris“ tur būt buvo gausiausia jaunimo  organizacija Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Labai aktyvia veikla pasireiškė ir Panevėžio krašto pavasarininkai. Tai buvo lietuviškumo propaguotojai Panevėžio krašte.

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga  ,,Pavasaris“  įsikūrė slapta 1912 metais. Įkūrimo iniciatoriai buvo ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 metais  gegužės mėnesį pradėjo eiti žurnalas ,,Pavasaris”. 1914 metais vyko pirmoji slapta konferencija Kaune. Pavasarininkų globėju nuo įsikūrimo buvo kanauninkas Povilas Dogelis. Jis buvo gimęs 1877 metais sausio 20 dieną. Kunigu įšventintas 1899 metais. 1920 metais buvo išrinktas Steigiamojo Seimo nariu.  Per pirmąjį pasaulinį karą  pavasarininkų veikla nutrūko. 1918 metais atnaujinta Vilniuje. Pirma vieša konferencija vyko Kaune 1919 metais.1919- 1920 metais centro valdybos pirmininku buvo Ed. Misevičius,o vicepirmininku Z. Kariačka. Buvo 4 regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija.  Pirmas kongresas buvo Šiauliuose 1924 metais liepos 5-7 dienomis. Jame buvo visiškai atsisakoma alkoholio. Iš viso buvo skelbiama, kad kiekvienas pavasarininkas turi būti abstinentas.  Jame dalyvavo 7500 narių. Jubiliejinis kongresas vyko 1927 metais liepos 2-4 dienomis Kaune. Dalyvavo 11 tūkst. delegatų. Jungtiniame chore dainavo 2500 dainininkų.  Apie 1930metus buvo apie 600 kuopų, 38 rajonai ir apie 60 tūkst narių. Sąjungos tikslas auginti jaunimą katalikybės, tautybės ir demokratijos dėsniais.  Mieste buvo lietuvių katalikų jaunimo sąjunga ,,Vytis”. 1935 metais kaip atskira sąjunga ,,Vytis” panaikinama. Jį įjungiama į ,,Pavasario“ federaciją.1933 metais įkuriama ,,Pavasario“ federacija. Ji susidėjo iš 3 sąjungų: mergaičių pavasarininkių, vyrų pavasarininkų ir jaunesniųjų pavasarininkų. Jaunesnieji pavasarininkai buvo nuo 13 iki 16 metų. 1938 metais vyko ypač didelis pavasarininkų kongresas. Jame dalyvavo 30 tūkst. narių, dalyvavo 200 chorų, dalyvavo 1200 sportininkų.  Nepriklausomoje Lietuvoje pavasarininkų organizacija smarkiai išaugo, ypač, kai jai 1922–1928 m. vadovavo Juozas Eretas, o po to Juozas Leimonas.

Panevėžio Senamiesčio pavasarininkų organizacija buvo įkurta dar kaizerinės okupacijos metais 1918 metais. Jų įstatai buvo įregistruoti vokiečių kalboje. Ypač jie išvystė veiklą vykstant kovoms dėl Lietuvos nepriklausomybės. Pavasarininkai vyrai ėjo savanoriais į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Mergaitės pavasarininkės mezgė jiems kojines ir megztinius ir išlydėdavo į kariuomenę. 1919 metais sausio 18 dieną įsikūrė Ramygalos pavasarininkių kuopa. Jau seniau veiklą pradėjo Naujadvario pavasarininkai.  Pavasarininkai turėjo ženklelį širdutės formos.  Jame pavaizduota knyga, saulė su spinduliais ir kryžius. Viršuje buvo užrašas  „Pavasaris”.  Jis kainavo vieną litą. Tai daugiau buvo kaimo jaunimo organizacija. Miesto pavasarininkai vadinosi vyčiais.

1922 metais pavasarininkų lėšomis ir iniciatyva pastatytas ir pašventintas kryžius Liūdynės karių  kapinėse. 1922 metais spalio 15 dieną vyko rajono kuopų suvažiavimas. Dalyvavo 7 kuopos: Panevėžio, Kupiškio, Vadaktų, Naujamiesčio, Truskavos, Ramygalos, Smilgių. 1928 metais Panevėžio regiono jaunimo direktoriumi buvo  kan. Vladas Butvila, regiono valdybos pirmininku J. Mičiulis. 1923 metais centro valdyboje įregistruota Panevėžio apskrities valdyba.   Jų šūkis buvo ,, Dievui ir Tėvynei”. Jie skelbė, kad  tikslas  be svarbaus reikalo nepalikti Tėvynės ir kitus atkalbėti, palaikyti viska kas lietuviška, pirkti lietuviškose parduotuvėse, dėvėti lietuviškus drabužius. Organizacinė struktūra buvo : centras, regionas, rajonas, kuopa. Kaip mažiausias  organizacinis vienetas buvo kuopelės ir sekcijos. Nedidelių kaimų kuopelės priklausė didesnei kuopai. Pavasarininkų šventės:  vyrų – Šv. Jurgis, mergaičių-  Šv. Teresėlė, jaunesniųjų – Šv. Aloyzas. Švenčiamos taip pat buvo   motinos ir tėvo diena, naujokų išleistuvės ir grįžtančių sutiktuvės. Pavasarininkai aktyviai sportavo. Skaistakalnio parke jie turėjo savo stadioną. 1936 metais tas stadionas perėjo miesto savivaldybės žinion.

Aktyviai kūrėsi ir pavasarininkų  chorai. 1925 metais liepos 3-5 dieną Panevėžyje vyko Pavasarininkų Aukštaičių kongresas su dainų diena. Dalyvavo apie  700 dainininkų.  Į renginį atvyko Seimo pirmininkas Leonas Bistras. 1926 metais gegužės 29-30 dienomis vyko Panevėžio rajono pavasarininkų kongresas su dainų ir sporto švente. Pavasarininkai tapo bene gausiausia jaunimo organizacija.

1928 metais birželio 16 ir 17 dienomis organizuotas Lietuvos kaimo jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Panevėžio Kongresas su Dainų ir sporto švente. Ji vyko Pavasarininkų stadione. Jame dalyvavo 7 chorai. Mieste aktyviai veikė ateitininkai ir kitos katalikiškos organizacijos. Kaimiškose vietovėse vyravo pavasarininkų organizacija. Mieste jų įtaka buvo mažesnė. Bet būtent pavasarininkai mieste ir pastatė pirmą paminklą Panevėžyje.1933 metais Panevėžio Senamiesčio pavasarininkų kuopa pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Tai progai pažymėti buvo labai ruošiamasi. Buvo renkamos lėšos paminklo statybai. Buvo sumanyta Panevėžyje pastatyti Šv. Aloyzo paminklą. Šv. Aloyzas yra laikomas katalikiško jaunimo globėju. Jis gimė ir augo labai turtingoje kunigaikščio šeimoje Italijoje, bet pasirinko vargšų globėjo ir guodėjo kelią. Mirė jaunas tik 23 metų gelbėdamas maru susirgusius žmones. Jis gyveno 16 amžiuje. 1726 metais buvo paskelbtas šventuoju. 1933 metais birželio 25 dieną paminklas Šv. Aloyzui atidengtas Panevėžyje Pavasarinkų darželyje prie Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.  Paminklą sukūrė garsus skulptorius panevėžietis Bernardas Bučas. Paminklą pašventino Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Diena buvo labai lietinga, bet nepaisant to į paminklo atidengimą susirinko labai daug žmonių. Paminklas išliko iki šių dienų. Tik šiek tiek jis pakeitė savo vietą. Dabar jis randasi Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčio šventoriuje.

Panevėžio krašto pavasarininkai užsiėmė ir aktyvia visuomenei naudinga veikla. 1932 metais balandžio 30 dieną Vyčių draugovė Skaistakalny pasodino apie 200 medelių.

1938 m. birželio 28-29 d. Kaune organizuojamas Didysis L.K.J.S. „Pavasaris“ Kongresas. Jame dalyvavo iki 40 tūkst. pavasarininkų. Panevėžio regiono atstovai buvo vieni skaitlingiausių. Jie buvo apsirengę naująja pavasarininkų uniforma. M.Karka buvo vienas iš chorų dienos organizatorių ir dirigentų. Jungtiniame chore dainavo 6000 dainininkų.

Panevėžio pavasarininkai daug nuveikė vienydami kaimo jaunimą.

Fotonuotraukose:

Nuotraukos iš V. Višniausko  archyvo.

Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button