Lietuvos kino istoriją perrašęs rekordininkas: „Tarp pilkų debesų“

Tik 2018-ųjų spalį Lietuvos kino teatrų ekranus  pasiekusi juosta „Tarp pilkų debesų“ greitai tapo, remiantis Lietuvos kino centro duomenimis, populiariausiu ir daugiausiai pajamų surinkusiu visų laikų lietuvišku filmu, sumušdama visus iki tol nacionaliniam kinui priskiriamus rekordus. Bandysime atskleisti, kur slypi absoliutaus lietuviško kino čempiono sėkmės paslaptis.

2011-aisiais išleistas už Atlanto gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Rūta Šepetys, romanas „Tarp pilkų debesų“ (angl. „Between Shades of Gray“) netruko tapti „New York Times“ bestseleriu. Šiandien kūrinys – išverstas į daugiau nei į 27 pasaulio kalbas, išleistas 50-yje šalių, parduotas daugiau kaip milijono kopijų tiražu ir įtrauktas į mokykloms rekomenduojamų skaitinių sąrašą. Kultinis romanas 2018-aisiais virto režisieriaus Mariaus Markevičiaus to paties pavadinimo filmu, jau rodomu ir didžiausioje vaizdo transliacijų internetu platformoje tvplaypremium.lt.

Dokumentinio filmo „Kitokia svajonių komanda“ kūrėjas, režisierius M. Markevičius, režisavęs „Tarp pilkų debesų“ (angl. „Ashes in the Snow“) tikina, kad žiūrovų meilė ir rekordus mušantys lankomumo rodikliai – didžiausia dovana ir atpildas už penkerius metus trukusį triūsą kuriant jį.

„Tarp pilkų debesų“ – brangiausias kino projektas nepriklausomos Lietuvos kino istorijoje, ties kuriuo darbavosi didžiulė tarptautinė specialistų komanda. Juostoje matomose masinėse scenose pasirodo apie 700 statistų (dalis jų – buvę tremtiniai ar jų palikuonys), o ekrane matomų kostiumų skaičius perkopia 1000. Už filmavimo aikštelės ribų – ne tik lietuviams puikiai žinomos prodiuserio Žilvino Naujoko ar operatoriaus Ramūno Greičiaus pavardės, tačiau ir tarptautinį pripažinimą pelnę asmenys – Oskarui nominuota montažo režisierė Veronica Jenet ir taip pat Oskarui už muziką filmui „Liūtas“ (angl. „Lion“, 2016) nominuotas kompozitorius Volker Bertelmann. Tai – dar vienas pirmas kartas šalies kino istorijoje, kuomet ties nacionaline premjera dirba tokio dydžio tarptautinė komanda ir aukščiausiems kino industrijos apdovanojimams nominuoti savo sričių meistrai.

Lietuviškai ir angliškai dubliuotas, užsienio rinkai pritaikytas filmas ir čia dar sykį tapo rekordininku – juosta buvo rodoma Los Andželo kino festivalyje, pristatyta JAV, Kanados, Australijos ir Europos šalių kino teatruose, tokiu būdu tapdama pirmuoju lietuvišku filmu šalies kino istorijoje, taip plačiai pristatytu užsienio šalių auditorijai. Režisierius M. Markevičius tikina, kad pastangos filmą parodyti kuo daugiau užsienio šalių žiūrovų – ne aklas noras didinti uždirbamas pajamas, o siekis tarptautinę auditoriją supažindinti su Baltijos šalių istorija ir gyventojų patirtomis represijomis.

Romano „Tarp pilkų debesų“, virtusio filmu, pagrindu tapo 13-metės tremtinės Irenos Saulutės Valaitytės – Špakauskienės istorija, kurią išgirdusi rašytoja R. Šepetys nutarė parašyti knygą. Pagrindinė kūrinio herojė – apie dailės studijas, jūrą ir pirmąjį pasimatymą svajojanti penkiolikmetė Lina (akt. Bel Powley). Moksleivės gyvenimas apsiverčia akimirksniu – 1941-ųjų birželio 14-ąją į namus įsiveržę sovietai sudaužo merginos svajones, drauge su šeima ir tūkstančiais lietuvių įgrūsdami ją į traukinį ir ištremdami į Sibirą. Atšiaurioje vietovėje gyvenimą pradėdama nuo nulio, Lina nepraranda vilties išgyventi ir sugrįžti Tėvynėn, o dienoraščius lapus nenuilstamai margina piešiniais, pasakojančiais baisią, tačiau vilties ir stiprybės kupiną jos kasdienybę…