Lietuvos kurortai po šaltos ir lietingos vasaros: daugiau bankrotų, turto areštų ir skolų Sodrai

Šalta ir lietinga vasara kaip reikiant išbandė Lietuvos kurortų verslų atsparumą. Lyginant su praėjusiu 2024 m. sezonu padaugėjo bankrotų, taip pat įmonių, patyrusių turto areštus. Nors šių metų vasaros sezono pabaigoje „Sodros” skolininkų buvo mažiau, tačiau net trijuose kurortuose išaugo bendra skolos suma.

“Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šių metų vasara tapo vėsiausia ir drėgniausia nuo pat 2017 m. Pagal lietingumą ji užėmė 11 vietą lietingiausių vasarų reitinge, kuris skaičiuojamas nuo 1961 m. Ir birželis, ir liepa, ir rugpjūtis pasižymėjo trumpesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės “Creditreform Lietuva” direktorius Saulius Žilinskas. – Kaip rodo mūsų analitikų atlikta analizė, visa tai gerokai paveikė kurortuose įsikūrusių verslų būklę. Kadangi kurortai pagal verslų gausą gana skirtingi, skaičiavome juos ištikusių verslo negandų santykį su sezono pradžioje veikusių verslų skaičiumi. Veikusiais verslais laikėme įmones, sezono pradžioje samdžiusias bent vieną darbuotoją. Sezonu laikėme laikotarpį nuo gegužės 1 iki spalio 1 d.”

Bankrutavo, prisirinko areštų

Per 2025 m. vasaros sezoną bankrotai fiksuoti tik Neringoje (2), Palangoje (2) ir Birštone (1). Jei vertinsime šį rodiklį santykyje su sezono pradžioje veikusiomis įmonėmis, prasčiausia situacija Birštone (0,84 %). Pernai metais fiksuoti trys bankrotai: vienas Druskininkuose ir du – Palangoje. Visoje Lietuvoje stebima maitinimo įmonių bankrotų banga neaplenkė ir kurortų: iš rinkos pasitraukė maitinimo įstaigas laikiusios bendrovės „Narushi Nida”, „Nidos pastogė” ir „Vikkus” (Birštonas). Ši vasara taip pat buvo paskutinė vienai statybos ir vienai transporto įmonei iš Palangos

Ne vienas verslas per vasaros sezoną prisirinko dar ir turto areštų. Bendras kurortų įmonių, kurių turtas areštuotas per vasaros sezoną, skaičius ūgtelėjo iki 40, o pernai siekė tik 23.  Didžiausia “areštančių” koncentracija fiksuota Neringoje (2,94 % visų sezono pradžioje veikusių įmonių), mažiausia – Palangoje (1,58 %).

Buvo ir verslų, kurie turėjo darbuotojų sezono pradžioje, tačiau juos išbarstė jo pabaigoje.  Spalio 1 dieną personalo jau neturėjo 65 kurortų įmonės (pernai 53). Tas irgi rodo, kad sezonas pagal savo sunkumą tikrai buvo neeilinis. Pagal ištuštėjusių verslų koncentraciją pirmauja Neringa (3,4 %), geriausia situacija – Birštone (1,7 %).

Verslumo orai beveik nesumažino

Dar vienas sezono sudėtingumo įrodymas – naujų įmonių steigimo skaičiai. Šiemet per sezoną įsikūrė 142 įmonės (pernai – 147). Skaičiai labai panašūs, tačiau liepos pradžioje (sezono įkarštyje) tik trys naujokės – po vieną Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje – turėjo bent po vieną darbuotoją. Pernai personalu galėjo pasigirti net 24 naujai įkurtos įmonės.

Kiek optimistiškiau turėtų nuteikti skolininkų skaičiai. Kaip rodo vieša „Sodros“ informacija, gegužės 16 d. visuose kurortuose skolų „Sodra“ turėjo 494 skolininkės, o rugsėjo 16 d. jų teliko 418. Didžiausią sumažėjimą fiksavo Neringa (22,6 %), mažiausią – Birštonas (–6,9 %).

Tačiau nuo 1,3 iki 1,4 mln. eurų ūgtelėjo bendra verslų skola „Sodrai”. Tik Druskininkuose ji susitraukė 16 proc. Likusiuose kurortuose bendri verslo įsipareigojimai „Sodrai“ padidėjo: Birštone – 27 %, Palangoje – 13 %, Neringoje – 11 %. Tarp įdomesnių skolininkų galima paminėti „Druskininkų autobusų parką”, pernai metais „Michelin“ kataloge paminėtą Palangos restoraną „Komoda” turinčią bendrovę „Vario komanda”, maitinimo įstaigą Druskininkuose valdančią įmonę „Toli Toli“, Birštono bendroves „Kurhauzas” ir „Birštono mineraliniai vandenys”.

Kaip rodo „Creditreform Lietuva“ atlikta analizė, šalta ir lietinga šių metų vasara gerokai papurtė Lietuvos kurortų verslą. “Kadangi pajūrio kurortų verslai labai priklausomi nuo oro ir sezoniškumo, tikėtina, kad, pasibaigus sezonui, problemos, su kuriomis jau vasarą susidūrė ne viena Palangos ir Neringos įmonė, dar gilės. Nes rezervo, kuris leistų išgyventi tarpusezonį, nepavyko sukaupti faktiškai niekam. Vargu, ar čia padės Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis, kai lietuviai vėl patraukia į pajūrį. Tad bankrotų ir kitų verslo negandų skaičiai iki kito sezono pradžios dar gali išaugti. Birštone ir ypač Druskininkuose – vietinių verslų ekonominės sveikatos prognozės geresnės, nes čia mažesnis sezoniškumas ir nėra tokios didelės orų įtakos,” – reziumuoja Saulius Žilinskas.