AktualijosLietuvos naujienos

Lietuvos muitinė švenčia 100-ąsias įkūrimo metines

Gegužės 8-ąją Lietuvos muitinė švenčia 100-ąjį gimtadienį.

Minint šią sukaktį Lietuvos mokslų akademijoje vyks iškilmingas renginys, kuriame dalyvaus valstybės vadovai, svečiai iš valstybės institucijų, pirmieji atkurtos Lietuvos muitinės vadovai, Medininkų žudynėse sužeistas muitininkas Tomas Šernas, ir žuvusių pareigūnų artimieji, esami ir buvę muitinės pareigūnai.

Renginio metu vyks diskusija „Muitinės vieta valstybėje“. Jos metu Muitinės departamento, valstybės institucijų vadovai ir verslo atstovai diskutuos, ar muitinė yra svarbus valstybės politikos įgyvendinimo įrankis, kokie pagrindiniai muitinės darbo tikslai bei kaip padidinti šios institucijos veiklos efektyvumą. Be to, renginio svečiai bus įtraukti į atvirą pokalbį apie dalykus, kuriais šiandien galima pasidžiaugti muitinėje.

Šia proga muitinės šimtmečiui išleistais atminimo medaliais bus apdovanoti 100 muitinėje dirbančių ir dirbusių bei prie jos kūrimo prisidėjusių žmonių. Pirmą kartą per šimtmetį apdovanojamuosius pareigūnus rinko visi Lietuvos muitinėje dirbantys žmonės.

Minint institucijos veiklos šimtmetį lyderystės istorijomis dalinsis pirmieji atkurtos Lietuvos muitinės vadovai. Kiekvienas jų  prisimins svarbiausius institucijos veiklos etapus, dalinsis jų vadovavimo laikotarpiu priimtais muitinei reikšmingais sprendimais bei diskutuos, kaip elgtųsi, jei muitinei vadovautų šiandien.

100-ųjų muitinės įkūrimo metinių renginyje dalyvaus ir istorikai. Profesorius Liudas Mažylis, dr. Algirdas Jakubčionis bei muitinėje dirbantis kontrabandos istorijos ekspertas Gediminas Kulikauskas kalbės apie muitinės vaidmenį valstybės istorijos kontekste.

Renginio metu biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė skaitys pranešimą apie tai, kokie smegenyse vykstantys procesai daro įtaką žmonių asmeninei bei profesinei sėkmei. Ši mokslininkė, daug savo laiko skirianti neuromokslinių žinių sklaidai įvairiose auditorijose, muitinės pareigūnams padės atsakyti į klausimus, kaip smegenų chemija lemia jų priimamus sprendimus bei kur tyko pavojai, dėl kurių gali būti priimti klaidingi sprendimai.

Muitinės pareigūnai ir darbuotojai šventės proga pristatys muzikinį klipą. Daugiau kaip 50 muitininkų susibūrė į darnų chorą, atliko Vytauto Babravičiaus dainą „Lietuvai“ bei sukūrė vaizdo klipą apie kasdienį savo darbą tarnaujant valstybei.

Nuoroda į klipą >> https://www.youtube.com/watch?v=86-daiTGg9U

1919 m. gegužės 8-ąją įsigaliojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos, Ministro Pirmininko M. Sleževičiaus ir prekybos bei pramonės ministro J. Šimkaus pasirašyti Laikinieji muitų tarifai ir Laikinosios muitinių taisyklės. Ši diena laikoma Lietuvos muitinių teisinio funkcionavimo pradžia.

Iki Lietuvos okupacijos muitinei vadovavo 8 direktoriai. Pirmosios muitinės 1919 m. buvo įsteigtos prie sienos su Vokietija – tai Virbalio, Jurbarko, Tauragės, Kretingos, Naumiesčio, Naujamiesčio, Pilypavo ir Račkų muitinės bei įsteigta 13 perėjimo punktų.

Pirmosioms muitinėms ir jose dirbantiems valdininkams teko įveikti nemažai sunkumų: trūko patirties, kvalifikuotų muitininkų, ne visiems užteko darbo priemonių, darbo sąlygos buvo sunkios. Amžininkai liudija, kad netgi vienos geriausių – Virbalio muitinės „kambariai yra ant sklepų, kurie dabar (1921 m.) nekūrenami, muitinės tarnautojai skundžiasi nepakeliamu šalčiu“. Tačiau muitininkai atsakingai vykdė duotą priesaiką dirbti Lietuvos tautos ir valstybės gerovei, brangino savo darbą ar atsakingai vykdė tarnybą.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, su muitininkais, kaip ir su kitais pasienio tarnautojais, buvo siekiama susidoroti pirmiausia. Daug muitinės pareigūnų buvo ištremta į Sibirą ar sušaudyta, kai kuriems teko trauktis į Vakarus. Lietuvos muitinės, kaip savarankiškos institucijos, veikla buvo nutraukta. Sovietmečiu Lietuvos muitinės, kurios buvimas simbolizavo valstybės suverenitetą, neliko.

1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuvos muitinė vėl pradėjo skaičiuoti savo veiklos metus. Ypač įsimintini pirmieji kovos už valstybę metai: muitininkams teko iškęsti ne tik sovietų pareigūnų bauginimus ir terorizavimą, bet ir paaukoti gyvybes. 1991 m. liepos 31 d. naktį Medininkų poste buvo nužudyti muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, o muitininkas Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas.

Ypatinga diena buvo 2004 m. gegužės 1-oji – Lietuvos narystė Europos Sąjungoje iš esmės pakeitė muitinės veidą: iš institucijos, kurios pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės biudžetą, ji tapo viena iš svarbiausių ES visuomenės apsaugos įrankių.

Šiuo metu Lietuvos muitinė yra moderni, profesionali, pilnateisė ES ir Pasaulio muitinių organizacijos šeimos narė.

Muitinės sistemą sudaro Muitinės departamentas, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinės muitinės, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės laboratorija, Muitinės mokymo centras.

Lietuvos muitinėje šiuo metu dirba 1957 žmonės: 1481 pareigūnas, 315 karjeros valstybės tarnautojų ir 161 darbuotojas.

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button