Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje

210
0
DALINTIS
Lietuvos Nepriklausomybės paminklo maketas.

Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart įsteigtas Panevėžyje dar 1924 metais. Jo tikslas buvo pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Tą idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Buvo sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kun. J. Karbauskui mirus, buvo įvairių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto veiklos. Galiausiai paminklo statybos idėją atgaivino Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius.

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje buvo oficialiai įregistruotas 1934 m. kovo 10 d. Komiteto steigimą1936 m. birželio 4 d. patvirtino notaras A. Moigis, o naujus įstatus įregistravo Vidaus reikalų ministerija.

Komiteto tikslas buvo pastatyti Panevėžyje paminklą kovojusiems už Lietuvos laisvę. Aukos paminklo statybai buvo renkamos Lietuvoje ir užsienyje. Komiteto veikimo teritorija buvo Panevėžio miestas ir apskritis, būstinė buvo Panevėžio mieste. Komitetui priklausė tikrieji nariai ir rėmėjai. Tikrasis narys turėdavo įmokėti 10 litų ir raštu išreikšti pageidavimą būti komiteto nariu. Rėmėjas mokėdavo tik 1 litą. Buvo organizuojami renginiai ir už juos gautos lėšos buvo skiriamos paminklo statymo fondui.

Kaip valdžios organas buvo renkama komiteto valdyba. Komiteto valdybos rinkime negalėjo dalyvauti rėmėjai. Išstoti buvo galima parašius pareiškimą apie išstojimą. Visuotinis susirinkimas rinkdavo komiteto valdybą ir revizijos komisiją. Į komitetą buvo priimami asmenys nuo 21 metų amžiaus. Komiteto pirmininku buvo išrinktas pedagogas Jurgis Elisonas, vicepirmininku – Alpas Gilvydis, iždininku – apskrities viršininkas Antanas Staškevičius, sekretoriumi – mokytojas Petras Būtėnas, valdybos nariu – inžinierius Kazys Germanas.

Komitetui priklausė daug garsių panevėžiečių: daktaras Stasys Mačiulis, banko direktorius Aleksandras Jurgutis, kunigas Vladas Butvila, miesto burmistras Tadas Chodakauskas, pašto viršininkas Jonas Bielinis, prokuroro padėjėjas Kęstutis Grigaitis ir daugelis kitų. Komiteto įstatus įregistravo apskrities viršininkas Antanas Staškevičius.

1934 m. rugsėjo 17 d. „Lietuvos žinios“ rašė, kad paminklo statybai surinkta 15 tūkst. litų, bet vietoje paminklo bus statomas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas muziejus. Iš tiesų Panevėžio laikraštis „Aukštaitis“ jau 1933 metais rašė, kad vietoje Nepriklausomybės paminklo bus statomas muziejus. Buvo paruoštas architekto Jono Kovalskio projektas. Už projektą sumokėta 4100 litų. Teritorija parinkta tarp Jakšto prospekto, P. Būtėno ir J. Stausko sklypų.

1940 m. balandžio 1 d. vidaus reikalų ministrui išsiųstas prašymas leisti įsigyti žemės sklypą muziejaus statyboms. Tuo metu komiteto kasoje buvo 21 tūkst. 606 litai. Paminklo statyba rūpinosi ir Panevėžio kraštotyros draugija. 1940 m. balandžio 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komitetas likviduotas, jo turtas perduotas Panevėžio kraštotyros draugijai.

Daug gražių idėjų liko neįgyvendinta.

Fotografijoje:

Lietuvos Nepriklausomybės paminklo maketas

Nuotrauka iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.