1927 m. Lietuvos Vyriausybė iš Vokietijos nupirko minų tralerį, kuris iki 1932 m. sausio 1 d. saugojo Lietuvos jūrų pakrantę. Jam buvo suteiktas Prezidento A. Smetonos vardas. 1935 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu įsteigtas mokomasis karo laivas, kurio pirmuoju vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, o artilerijos karininku – leitenantas Povilas Labanauskas. Oficiali Lietuvos karinių jūrų pajėgų įkūrimo data laikoma 1935 m. rugpjūčio 1-oji.
Lietuvai reikėjo ir prekybinio laivyno, nors turėjo vienintelį Klaipėdos uostą, trumpai priklausiusį Lietuvai. Todėl šaliai nelengva buvo kurti jūrinės valstybės įvaizdį. Laivų įgulas stengtasi sukomplektuoti iš lietuvių ir kad kapitonai būtų lietuviai. Įsigyta keliolika laivų. Dar 1923 m. minimi prekybiniai laivai ,,Jūratė“ ir ,,Kastytis“. Iš tiesų Lietuvos prekybinio laivyno pradžia laikoma 1921 m. kovo 3 d., kai į Klaipėdą atplaukė prekybinis laivas ,,Jūratė“. Jis atgabentas iš Talino ir 1923 m. buvo tvarkomas Klaipėdos laivų statykloje. Jau tuo metu spaudoje rašyta, kad reikia pirkti ne senus laivus, o gaminti savus. Užsieniečiai parduodavo pasenusios konstrukcijos senus laivus. Kiek paplaukiojusi ,,Jūratė“ buvo parduota, tik kelerius metus plaukiojo ir „Kastytis“. Latvija tuo metu jau lenkė Lietuvą laivų skaičiumi.
Lietuvos prekybiniam laivynui laivas ,,Panevėžys“ įsigytas 1938 m. Norvegijoje. Prieš tai jo apžiūrėti buvo nusiųstas būsimasis kapitonas Feliksas Marcinkus. Laivas buvo 78,2×12,19×5,27 m dydžio, su gana modernia navigacijos ir radijo įranga, pagamintas Norvegijoje dar 1924 m. Laive, kuris kainavo 700 tūkst. litų, tilpo 2400 tonų. Prieš išplaukiant laivas remontuotas Liepojoje, suteikiant 4 metų garantiją. Laivas buvo apdraustas.
1939 m. sausio pradžioje laivas išplukdė į Antverpeną ir Roterdamą 1 000 t kviečių ir 1 250 t rugių. 1939 m. vasario viduryje jis gabeno 950 t rugių ir 1 100 t kviečių.
1939 m. pradžioje plukdė į Lietuvą anglį. Tų pačių metų kovo mėnesį atplukdė į Klaipėdą 2 300 t krovinį, o kovo viduryje išvežė 700 t avižų, 850 t rugių ir 500 t miežių. 1939 m. birželį gabeno lentas į Londoną.
1939 m. lapkritį laivas turėjo atgabenti „Lietūkiui“ druskos iš Leningrado į Klaipėdą. Iš Klaipėdos uosto druska turėjo būti nugabenta į Žemaitiją. Tačiau tai buvo paskutinis reisas. Leningrade pakrovus 2319 t druskos (galėjo vežti 2450 t), laivas išplaukė lapkričio 12 dieną. Laivo kapitonas Feliksas Marcinkus tuo metu atostogavo, jį pavadavo pirmasis šturmanas Rapolas Čemeška. Pagal kitus duomenis, kapitonas dėl sudėtingų santykių su SSRS nenorėjo plaukti.
Laivas paskendo 1939 m. lapkričio 13 d. ties Estijos pakrantėmis Baltijos jūroje. Kapitonas R. Čemeška tuo metu ilsėjosi, laivą vairavo antrasis šturmanas Povilas Pažemeckas. Jis buvo baigęs Latvijoje jūrininkystės mokyklą. Tuo metu jūroje siautė 11 balų audra. Laivas kiek nukrypo nuo kurso ir susidūrus su uola perskilo jo priekis. Laivui skęstant buvo nuleistos valtys, dalis įgulos įšoko į jas su naktiniais rūbais ir be batų. Žuvo telegrafistas Ignas Prapiestis ir laivo antrasis šturmanas P. Pažemeckas. Telegrafistas tikriausiai užtruko prie savo aparato ir nespėjo išsigelbėti. P. Pažemeckas ilgiausiai užsibuvo laive ir, kaip rašė tuometinė spauda, šokdamas į valtį pateko į tamsią jūrą ir jo ten nebepavyko rasti. Avarija įvyko apie 17 val. Laivas skendo apie keliolika minučių. Kapitonas R. Čemeška buvo senas jūrininkas, plaukiojęs apie 14 metų. Jūreivystės mokslus jis baigė Olandijoje, turėjo tolimojo plaukiojimo kapitono laipsnį. Laive iš viso buvo 15 jūreivių.
Laivas nugrimzdo 80–90 m gylyje. Išsigelbėjusi įgula gelbėjimosi valtimis nuplaukė į nedidelę Estijos Agnea salelę, kur salelės komendanto buvo draugiškai priimti, pamaitinti, jiems suteikta medicininė pagalba.
Tokia neilga buvo laivo „Panevėžys“ istorija.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
