Asm. nuotr.

Lietuvos regionai turi pasitempti, norėdami užsitikrinti ekonominį augimą

Mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, su vis daugiau problemų susiduria Lietuvos regionai – stoja jų ekonominis augimas, nėra sudaromos sąlygos sėkmingai pramonės ir verslo plėtrai, vis sudėtingiau pritraukti užsienio investicijas. Šiandien, lapkričio 13 d., Plungėje vyko konferencija „Lietuvos regioninė politika. Verslo ir viešųjų interesų derinimas: galimybės ir problemos“, skirta kylantiems iššūkiams aptarti ir Plungės pramonininkų sąjungos 20 metų veiklos sukakčiai pažymėti.

„Per 20 metų sąjunga subrendo ir sustiprėjo, dabar matome, kad esame reikalingi regiono žmonėms. Mūsų verslininkų parama regiono bendruomenei gali tapti pavyzdžiu visiems,“ – sakė Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Jonas Bačinskas.

Konferencijoje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo parama regionams skaičiuojama milijardais: „Bendrai sudėjus visas regionams prieinamas Europos Sąjungos programas, susidarys keli milijardai eurų investicijų. Dar niekada mūsų regionai neturėjo galimybės disponuoti tokio dydžio parama. Turime istorinę galimybę pasiekti ekonominį lūžį, kad sumažintume ekonominę ir socialinę atskirtį, kuri ypač išaugo krizės metais“.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais pasiektas energetinis saugumas, įvestas euras sustiprino Lietuvos ekonomiką, tačiau norint kad valstybės augimas būtų tvarus, būtina mažinti biurokratiją, užtikrinti finansų tvarumą, suvaldyti biudžeto deficitą, mažinti valstybės skolą.

„Svarbu sutvarkyti valstybės infrastruktūrą – kalbu tiek apie švietimo, sveikatos, socialinės ir kitas sritis. Mes prisistatėme labai daug pastatų, bet nebesugebėsime jų išlaikyti, kai baigsis europiniai pinigai. Nepamirškime, kad ateityje taip pat augs mūsų įsipareigojimai gynybai, Europos Sąjungai, o tai guls ant mūsų mokesčių mokėtojų pečių,“ – sakė R.Dargis.

Pasak LPK prezidento, konkurencingumas, energetika ir švietimo sistema yra tarpusavyje labai susiję, siekiant užsitikrinti tvarią valstybės ateitį. „Lietuva pasiekė energetinį saugumą, tačiau vartotojų sąskaita. Dabar turime spręsti kitą klausimą: kad energijos kainos Lietuvoje siektų bent mūsų regiono vidurkį, nes dabar, deja, Lietuvos pramonė už energiją moka daugiausia regione, o energijos ir jos išteklių kainos yra vienas svarbiausių faktorių, neleidžiančių šalies konkurencingumui didėti. Per aukštos energijos kainos taip pat nepatrauklios investuotojams. Tai rodo, kad Lietuva negali pritraukti užsienio investicijų. Lyginant su kaimynais, Lietuva nuolat stovi minusinėje skalėje šiuo klausimu – užsienio kapitalas bėga lauk iš Lietuvos,“ – kalbėjo R.Dargis.

Anot jo, Lietuvai ir jos regionams reikalingi aukštos erudicijos specialistai, kurie plačiai matytų procesus ir gebėtų orientuotis greitai besikeičiančiame pasaulyje. Tokius vaikus turi rengti ir jų kompetencijas, reikalingas XXI amžiuje, lavinti pasikaustę mokytojai.

Vizito Žemaitijoje metu, lapkričio 12 d., LPK prezidentas taip pat lankėsi Mažeikiuose, kur bendravo su Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniais ir mokytojais, dalyvavo Mažeikių verslo asociacijos organizuotame verslo forume „Sėkmingas verslas“.

„Nesu tikras, kiek regionai patys yra pasiruošę pritraukti užsienio kapitalą ir investicijas. Reikalinga sinergija tarp trijų polių, kurie kiekviename regione egzistuoja: stipri savivalda, stiprus regiono švietimas ir verslas. Reikia suprasti, kad investicijos ateina ten, kur jau yra tam tikra bazė. Niekas nenori investuoti į plyną lauką, jeigu nemato galimybių savo pridėtinei vertei. Jeigu mes norime kažką pritraukti – turime kažką duoti. Tačiau turime duoti ne tik plyną lauką, bet ir parodyti, kokias kompetencijas turi vietinis verslas ir kad jis gali būti naudingas atėjusiajam. Pritrauktų užsienio investuotojų technologijos, vadybos sistemos būtų be galo svarbios mūsų šaliai ir jos augimui,“ – pabrėžė LPK prezidentas.

R.Dargis taip pat priminė, kad globaliame pasaulyje tokia maža šalis kaip Lietuva turi mažai galimybių išlikti su savo nedideliu konkurencingumu. „Europos Sąjunga yra ta vieta, kur mums reikia būti, kuri mums garantuoja ateitį, kurios vertybės mums yra artimiausios. Pažiūrėkime, kaip pasikeitė Lietuvos pardavimų į Rusiją tendencijos. Jeigu iki 1998 metų mes turėjome 60 proc. produkcijos pardavimų į Rytus, po 2008 metų krizės – tik nepilnus 30 proc., o dabar ši dalis dar mažesnė,“ – kalbėjo LPK vadovas.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: