Lietuvos savivaldybių indekse – Panevėžio rajono savivaldybės šuolis

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, turto valdymas, švietimo tinklas. Reitingas sudarytas remiaantis 2018 m. duomenimis.

Panevėžio rajono savivaldybė šiemet pakilo iš 9–11 į 5–8 vietą mažųjų savivaldybių indekse (63 balai iš 100) ir šias vietas dalijasi su Marijampolės, Palangos miesto ir Šilutės rajono savivaldybėmis.

Panevėžio rajono savivaldybė, kaip ir praėjusiais metais, maksimalų balų skaičių surinko „Transporto“ srityje.

Kitos gerai įvertintos sritys – „Mokesčiai“ ir „Biudžetas“.

Prasčiau nei vidutiniškai įvertintos „Turto valdymo“ ir „Švietimo“ sritys.

Indeksų tyrime teigiama, kad Panevėžio rajono savivaldybė turėtų peržiūrėti turimą švietimo infrastruktūrą. Vienam mokiniui teko 21,4 kv. m ploto, vidurkis –17,6 kv. m.

Daug infrastruktūros reikalavo palyginti daug lėšų jos išlaikymui – savivaldybės skiriamų lėšų santykis su mokymo lėšomis siekė – 51 proc., vidurkis – 43,1 proc.

Vienam mokiniui iš viso teko daugiau nei vidutiniškai – 3 335 eurai savivaldybės ir centrinės valdžios lėšų (vidurkis – 2 988 eurai), o valstybinių brandos egzaminų rezultatai siekė mažiau nei vidutiniškai – 41,9 balo (vidurkis – 45,7 balo).

Maksimaliu balu įvertinta „Transporto“ sritis, nes 2018 m. visiems viešojo transporto maršrutams buvo skelbti viešieji konkursai ir visus juos aptarnavo privatus sektorius.

„Biudžeto“ srityje įvertinta tai, kad skola buvo viena mažiausių Lietuvoje, siekė tik 9 proc. biudžeto pajamų (vidurkis – 25,8 proc.).

Prie gero „Mokesčių“ įvertinimo prisidėjo tai, kad pagrindinio nekilnojamo turto mokesčio tarifas taip pat buvo mažiausias ir siekė 0,3 proc. (vidurkis – 0,7 proc.).

Vidutinis žemės mokesčių tarifas siekė 0,43 proc. ir buvo mažesnis nei mažųjų savivaldybių vidurkis (0,98 proc.). Teigiama, kad norėdama turėti dar geresnį „Mokesčių“ srities įvertinimą, savivaldybė galėtų peržiūrėti apleisto nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifus.

Gerai vertinta, kad vidutinė verslo liudijimų kaina buvo mažiausia Lietuvoje – siekė 1 eurą (vidurkis – 96 eurai).

Panevėžio rajono savivaldybės investicijų rodikliai – žemesni nei vidutiniai. Materialinių investicijų 2017 m. palyginti su 2016 m. sumažėjo 36,4 proc. – nuo 57,6 iki 36,7 mln. eurų, todėl vienam gyventojui jų teko 1 006 eurai (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1 423 eurai).

Pagerėjo tiesioginių užsienio investicijų situacija. Jos 2017 m. išaugo 3,9 proc. – nuo 44,2 mln. eurų iki 45,9 mln. eurų. Vienam gyventojui užsienio investicijų teko 1 286 eurai (vidurkis – 1 251 euras vienam gyventojui).

Lietuvos savivaldybių indeksas skelbiamas jau devintus metus. Tikslas – padėti gyventojams, politikams įvertinti, kaip skirtingose srityse jiems sekasi palyginus su kitomis savivaldybėmis.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas siekia, kad tai būtų įrankis, kuris padėtų pasinaudoti gerosiomis praktikomis ir atsisakyti prastų.

Parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją