Lietuvos ūkio bankas ir jo Panevėžio skyrius

Lietuvos ūkio bankas pradėjo savo veiklą 1919 m. lapkričio 16 d. (kituose šaltiniuose nurodoma vasario 16 d.). Jį įkūrė broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai.

Broliai  gimė gausioje  turtingų ūkininkų Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeimoje – tėvai turėjo 130 margų  (margas – 0,71 ha) ūkį, be Juozo ir Jono, šeimoje augo broliai Viktoras, Antanas, Pranas bei trys seserys. Iš visų brolių labiausiai išgarsėjo Juozas ir Jonas. Dar 1912 m. Jonas Vailokaitis su broliu Juozu Kaune įkūrė brolių Vailokaičių  bendrovės banką, kuris supirkdavo nusigyvenusių bajorų dvarus  ir išsimokėtinai išparduodavo juos lietuviams, bei jų vardu pavadintą prekybos ir pramonės bendrovę.

Juozas buvo  kunigas. Tuo metu turtingi valstiečiai norėjo, kad nors vienas sūnus taptų kunigu. Iš tiesų Juozas pasižymėjo puikiais verslininko gabumais. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbdamas Rusijoje kariuomenės tiekėju Jonas gana sėkmingai praturtėjo. Jonas Vailokaitis aktyviai dalyvavo ir politinėje veikloje, tvirtai pasisakydavo už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Jis tapo ir 1918 m. Vasario 16-osios akto signataru. Jonas dalyvavo ir masonų veikloje, vėliau pasitraukė į verslo sritį.

Iš tiekimo kariuomenei ir kitų operacijų broliai Vailokaičiai daug uždirbo. Sukaupę kapitalą jie ankstesnį Vailokaičių banką išaugino į Ūkio banką, kurio kapitalas siekė 15 mln. litų. Tai buvo vienas didžiausių komercinių bankų. Broliai Vailokaičiai buvo vieni turtingiausių   Lietuvos žmonių, jų turtas buvo skaičiuojamas net keliais milijonais. Brolių įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės bei prekybos plėtrai, finansų raidai. Jie įkūrė Cukraus bendrovę, kuri Lietuvoje pradėjo auginti cukrinius runkelius.

Broliai užsiėmė ir labdara. Vien tik 1924 m. Ūkio bankas skyrė 150 tūkst. Lt Lietuvos universiteto studentų stipendijoms. Pinigų skirta  ir  mokyklų įkūrimui bei remontui. Viena įspūdingiausių Vailokaičių aukų – Klaipėdos sukilimo finansavimas. Sukilėliams paaukota 25 tūkst. Lt. Kauno Aleksoto rajone broliai padovanojo 16 ha sklypą būsimiems Vytauto  Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmams. Juozas Vailokaitis dovanojo sklypą netoli nuo būsimų rūmų statomai Šv. Kazimiero bažnyčiai.

Ūkio  banko skyriai netrukus ėmė veikti beveik visose šalies apskrityse. Bankas teikė kreditus, dalyvavo kuriant lietuviškas pramonės įmones bei kooperatyvus. Didelį vaidmenį atliko stiprinant lietuvišką valiutą litą. Turėjo savo filialų keliose užsienio valstybėse.

1921 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti Lietuvos ūkio banko Panevėžio skyriaus valdyba. Greitai buvo surinkti darbuotojai. Panevėžyje jie savo patalpų neturėjo. Dar 1921 m. rugpjūčio 28 d. pasirašyta sutartis su Lietuvos krikščionių demokratų partijos Panevėžio skyriaus valdyba dėl dviejų kambarių nuomos banko veiklos pradžiai Laisvės aikštėje 9.

Nuo 1921 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio skyriaus agentūros pradėjo veikti Anykščiuose ir Rokiškyje, bet ne viskas vyko sklandžiai. 1922 m. Panevėžio filialo darbuotojai perkelti į Suvalkiją ir Panevėžyje rinkti nauji darbuotojai. Tarnautojai dažnokai keitėsi. 1925 m. Panevėžio filialas veikė Laisvės aikštėje 32. 1928 m. telefonų knygoje nurodoma, kad banko adresas Laisvės aikštė 39.

1930 m. pabaigoje Panevėžio skyrius pavadintas Ūkio banko Panevėžio skyriumi. Ūkio bankas Panevėžyje nusipirko malūną. Miestas garsėjo kaip malūnų miestas. Bet malūnų verslu vertėsi neilgai, nes šioje srityje labai aktyvias pozicijas turėjo žydų kapitalas. Respublikinis Ūkio bankas malūną pardavė Lietūkiui 1938 m. Šis malūnas tapo stambiausiu Panevėžio mieste. 1940 m.  telefonų knygoje nurodyta, kad bankas veikia Laisvės aikštėje 45. Ūkio bankas sėkmingai veikė visą nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpį, nors daug kitų komercinių bankų nutraukė savo veiklą.

1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, liepos 26 d. paskelbtas Lietuvos bankų nacionalizacijos įstatymas ir Ūkio bankas atimtas iš savininkų.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, Juozas ištremtas į tolimuosius SSRS rajonus. Grįžęs iš tremties kunigavo įvairiose Lietuvos vietovėse. Jo brolis Jonas pasitraukė į Vakarus ir mirė Vokietijoje 1944 m.

2005 m. Ūkio banko skyrius atidarytas Panevėžyje. Veikė adresu Laisvės aikštė Nr. 15. Veikė iki 2013 metų.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas