Pasvaliečiai Agluonoje ( Latvija ). Pirmoje eilėje iš kairės antra – Salomėja.

Lietuvos Valstybės ir LKMS atkūrimo 100 –čiui: Salomėjos veidas visuomet spinduliuoja gerumu

Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugija jungia savo gretose apie  600 maldininkų. Kiekvienas šių maldininkų  galėtų papasakoti daug įdomių, pamokančių istorijų.  Patikėkime, kad šių pasakojimų negalėtume   sutalpinti  net į vieną  storą knygą.   Tai  būtų tikras  dvasinis lobynas, kuris mus vestų į tvirtesnį  bei tobulesnį tikėjimo kelią.

Šį kartą noriu papasakoti apie maldininkę Salomėją , kurią mes tiesiog vadiname Saliute. Saliutė jau apie penkiolika metu gyvena Pasvalyje. Ji  yra Pasvalio Šv. Jono krikštytojo parapijos  nepailstanti  Gyvojo rožinio maldininkė, LKMS Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos narė, Marijos legiono,, Krikščionių pagalba“ maldininkė. Salomėja neužima jokių atsakingų valdžios  postų, bet turi laba paprastą bei turtingą katalikišką sielą .

Salomėja gimė tarpukario Lietuvoje, kada prezidentu buvo Antanas Smetona,  darbščių ūkininkų šeimoje Krinčino parapijoje, Leliškių kaime. Salomėja augo kartu su savo broliais  Jonu ir Kazimieru. Šeima buvo katalikiška, darbšti ir labai draugiška.

Tėvai rūpinosi savo vaikais, leido juos į mokslus. Visiems mokslai sekėsi gerai. Kada paaugo Salomėja su savo broliais  padėjo darbuotis tėvų ūkyje.   Salomėja, net galvojo pasirinkti vienuolės kelią, tačiau reikėjo namuose rūpintis savo tėvais. Brolis Jonas studijavo teisę , bet teko nukentėti nuo sovietinės valdžios ir  dirbo prie miško.  Antrasis pasaulinis karas , okupacijų laikmetis atnešė  sumaištį, i daug nelaimių, žiaurumo  ir  kančių. Tai palietė kiekvieną Lietuvos kampelį bei kiekvieną lietuvio šeimą. Tremtys, netektys, rezistencinis lietuvių pasipriešinimas prieš hitlerinę bei sovietinę okupaciją neužgesino  lietuvio širdyse  ir sielose tikėjimo Dievu bei Lietuvos laisvę.

Nors Salomėjos šeima nebuvo ištremta į Sibirą , bet pergyveno pokario  tragiškus  įvykius savo kaime. Nors sovietų valdžia  persekiojo Lietuvos gyventojus, draudė tikėjimą, tačiau  Leliškių kaimo tikintieji  lankė bažnyčią, dalyvavo Šv. Mišių aukoje, padėjo ruoštis atlaidams, slapta krikštijo vaikus, ruošė pirmajai komunijai,  Šv.  Sakramento sutvirtinimui, slapta tuokėsi bei laidojo. Sovietmečiu kaimo katalikai puoselėjo   gegužinių  pamaldų tradicijas.  Salomėja visuomet buvo pirmoji pagalbininkė Krinčino parapijos bažnyčioje , rūpindavosi bei pati dalyvaudavo  atlaidų iškilmių procesijose . Lietuvos Sąjūdžio veiklą, Baltijos kelią , Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą  Salomėja kaip ir daugelis lietuvių sutiko su džiaugsmingu pakilimu.  Atsivėrė šviesos langas  laisvei, tikėjimui, kūrybai bei kitoms žmogiškoms vertybėms. Su nerimu išgyveno 1991 m. sausio 13 –osios dienos  įvykius.  Salomėja su savo broliais gražiai sutvarkė savo namus,  ūkinius pastatus, pasodino naują sodą. Brolis Kazys įkurdino gausią bičių šeimyną. Ši darbšti šeima, buvo pavyzdys Leliškių  bei aplinkinių kaimo gyventojams.

Salomėjos šeima patyrė nemažai sunkių ir tragiškų įvykių. Po tėvelių mirties  ir kitų nelaimių  bei brolio Kaziuko netekties ,Salomėja  su  didžiule nuoskauda paliko išpuoselėtus savo gimtus namus  ir atvyko gyventi į Pasvalį. Dabar buvusius  gimtuosius namus  globoja giminaičiai, o  Leliškių kaimo   istoriją  mena pastatyti trys kryžiai :  kaimo pavasarininkams,  Leliškių kaimo laisvės gynėjams –  partizanams  bei Leliškių kaimui ir jo gyventojams, kuris buvo pastatytas prasidėjus Lietuvos Atgimimo Sąjūdžiui.  Dar to meto   vietinės valdžios  paliepimu šis kryžius buvo sunaikintas,  bet kaimo gyventojų pastangomis jis vėl buvo atstatytas.

Salomėja   pamiršdama  savo šeimos bėdas  ir  nuoširdžios maldos vedama  dalyvauja katalikiškame Pasvalio parapijos gyvenime. Domisi ir savo buvusia parapija. Jos  bei Krinčino parapijos gyvojo rožinio būrelio vadovės Kazytės Uogelienės rūpesčiu atnaujinta maldininkų veikla Krinčino parapijoje.  Salomėja visuomet dalyvauja Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio Šv. Mišių aukoje, katechezėse.  Pirmoji skuba aplankyti sergančią maldininkę, dalyvauja šv. Mišių aukoje, palydint į paskutinę kelionę  parapijietę ar parapijietį .   Geranoriškai  dalyvauja katalikiškų renginių organizavime. Yra  aktyvi piligrimė.  Apsilanko  kiekvienais metais, net po kelis kartus Lietuvos šventovėse: Žemaičių Kalvarijose, Šiluvoje, Krekenavoje, Marijampolėje, Pivašiūnuose, Kaišiadoryse, Vilniuje, Agluonoje ( Latvija ), net aplankė Šiaurinės Lenkijos šventoves. Mūsų Saliutė yra nepailstanti vainikų pynėja įvairių katalikiškų švenčių metu.

Salomėja kartu su Pasvalio Katalikių Moterų draugijos narėmis bei Gyvojo Rožinio maldininkais  tvarko ir prižiūri kunigo Petro Lileikio kapą  senosiose kapinėse ( Avižonio g.) , padeda tvarkyti aplinką prie Švč. Mergelės Marijos – Dievo motinos mirusiųjų paminklo, LKMS Pasvalio Katalikių Moterų skyriaus kapą, kunigų  bei vienuolių kapus ( Stoties g, )

Maldininkė Salomėja  yra tolerantiška ,  domisi katalikišku gyvenimu, klausosi Marijos Radijo, skaito ir platina katalikišką spaudą Pasvalio parapijoje. Salomėjos veidas visuomet spinduliuoja gerumu, dvasingumu ir nenusakoma  krikščioniška ramybe.

,,Jėzaus dovanojama ramybė ir taika turi persmelkti visus mūsų tarpusavio santykius. Palinkėjęs ramybės Jėzus sakė: ,, Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ ( Jn. 20, 21). Jėzus mums siunčia prašydamas elgtis vieniems su kitais taip, kaip Jis mums parodė – su  tokiu gailestingumu ir tokia pačia meile‘‘ (,,Žodis tarp mūsų‘‘)

 

2018 m. lapkritis                                                     

Vlada Čirvinskienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: