Bendruomenės naujienosReporteris

,,Linksmieji labirintai“ – kelias į pilnavertiškumą

Diferencijuoti galima ugdymą, reikalavimus, užduotis. Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM ) Vaiko gerovės komisijos nariai, siekdami geresnės švietimo pagalbos kokybės, pabandė diferencijuoti veiklas. Mokykloje įvairių renginių (viktorinų, konkursų, varžybų ir kt.) netrūksta. Mokiniai su kompleksine negalia juose taip pat dalyvauja, tačiau ne kaip lygiaverčiai nariai. Jie niekada nebuvo išrinkti nugalėtojais, komandų vadovais, lyderiais. Geriausiu atveju, kartu pasėdėdavo prie grupelės, į kurią būdavo įtraukiami, pastebėdavo aktyvių draugų veiksmus, rungtyniavimą, pabaigoje gaudavo prizą, nelabai suprasdami už ką. Tiesiog už tai, kad buvo šalia, kartu.

Norėjome, kad  vaikai su kompleksine negalia pasijustų lygiaverčiais, gautų individualias, jų galimybes atitinkančias užduotėles, patirtų ne tik komandinio darbo džiaugsmą, bet ir savo indėlio svarbą. Turėjome viltį, kad visi bandys, rungtyniaus drąsiai…

Į popietę ,,Linksmieji labirintai“ prieš dieną pakabinus viešą skelbimą, kad į renginį kviečiami tik jame nurodyti mokiniai, sujudo visi. Kodėl tik jie? Kas čia per šventė? Ar galima ir mums? Tai buvo pirmas stuktelėjimas į dešimties mokinukų širdeles, pirmas suvokimas, kad aš svarbus, mane pastebėjo, mane kviečia.

Popietės scenarijus buvo labai apgalvotas, todėl nė vienas nesijautė silpnesnis ar negabus. Į salę įėjo nusiavę batus iš sporto inventoriaus sudarytu labirintu. Sėdosi ant scenos krašto, kur į juos kreipėsi specialioji pedagogė metodininkė Ramunė Šveistė.  Ji sveikino atvykusius ir kvietė draugiškai parungtyniauti.

Pirmiausia visi išsitraukė popierinius lapus, kuriuose buvo labirintai. Juos apvedę atkreipėme dėmesį, kad vienuose dominavo peliukai, o kituose – meškiukai. Štai ir dvi komandos. Tuoj pat buvo išrinkti ir kapitonai: meškinų – 9 klasės mokinė Ignė Bagdonavičiūtė, o peliukų – 5 klasės mokinė Edita Gižaitė. Kad atpažintų savo komandos draugus, buvo papuošti emblemomis. Dabar jau sėdosi prie atskirų stalų ir dėliojo dėliones. Smagu buvo stebėti, kaip jie dirbo kartu, skatino ir drąsino vienas kitą. Vėl kilome nuo staliukų, tupėmės ant salės grindų ir stebėjome filmuką ,,Varna ir sūris“. Po to iš pabertų raidelių dėliojome žodžius iš matytos pasakos.

Kitos užduotys buvo jau ne galvelėms, o rankytėms ir kojytėms. Žaidėme judrų žaidimą su spalvotais kubeliais ,,Neapsirik“ ir sugulę ant pilvų pūtėme ,,laivelius.’’ Komandų nebebuvo! Atsipalaidavę ir nesivaržydami laimingi vaikai pūtė savus ir svetimus ,,laivelius’’ pirmyn ir vėl atgal, nekreipdami dėmesio nei į juos fotografuojančias mokytojas, nei į atėjusias mamas. Atrodė,  kad jau visi pavargo ir popietė artėjo į pabaigą, bet,  išskleidus ,,parašiutą“, visi panoro po juo palįsti, pagauti draugą ir pats pabėgioti. Ir nesvarbu, kad tu pirmokas, o vejiesi dešimtoką. Po ,,parašiutu’’ visi lygūs.

Baigiantis popietei,  buvo įteikti  padėkų raštai, šventiniai ,,Cinder surprise“ kiaušiniai ir sustota bendrai nuotraukai. Pažadėjome ir vaikams, ir sau – šis renginys taps tradiciniu. Jo metu kompleksinę negalią turintys vaikai vėl jausis pilnaverčiai ir laimingi.

 VGK pirmininkė, surdopedagogė  metodininkė Palmira Stančauskienė

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.