Liudas Mažylis: „Kiek ilgai Europos Bendroji rinka išliks atvira Rusijos veikėjams?“

Šios savaitės Europos Parlamento plenarinėje sesijoje parlamentarai diskutavo dėl ES sankcijų ir jų poveikio Rusijai, jos politiniam bei verslo elitui, bei kaip neleisti Maskvai jų apeiti.

Atsižvelgdamas į besitęsiančią krizę Ukrainoje ir poreikį reaguoti į Rusijos veiksmus, europarlamentaras prof. Liudas Mažylis pateikė įžvalgas ir rekomendacijas dėl esamų sankcijų efektyvumo ir galimų priemonių situacijai spręsti.

„Sankcijas Rusijai svarstėme jau 2021 m. rudenį, kai Rusija subūrė šimtus tūkstančių karių aplink Ukrainos sienas. Jei Rusija inicijuos agresiją, mes teigėme jog ir toliau atsižvelgsime į galimybę atjungti Rusiją nuo SWIFT sistemos, – apmąstydamas pirmines diskusijas teigė europarlamentaras L. Mažylis. – Drąsesnieji regėjo Rusiją ekonomiškai parklupdytą, jos finansinę sistemą suardytą, gatvėse alkanas minias ir Kremliaus režimo krachą. To neįvyko.“

Tuo laikotarpiu buvo įgyvendinti sankcijų paketai ir draudimai. Taip, Rusijos pajamos,  gaunamos už energetikos išteklius, per tą laiką esmingai sumažėjo. Vis dėlto sankcijų poveikis buvo nepakankamas. Kaip pastebėjo L. Mažylis, šios priemonės veikiau apribojo pačios Europos Sąjungos verslus. „Tai nesutrukdė Rusijai tęsti ginkluotės kaupimo, plėsti agresiją Ukrainoje ir investuoti įvairiuose regionuose, įskaitant Afriką“, – pastebėjo L. Mažylis. Europarlamentaro teigimu, kyla klausimas, aktualus daugeliui rinkėjų: kiek ilgai bendroji rinka išliks atvira Rusijos veikėjams?

„Dabar praėjo 600 karo dienų, o Rusijos pajamos iš naftos ir dujų smarkiai sumažėjo. Akivaizdu, kad kai kurie rusai jaučia įtampą dėl šių ekonominių priemonių. Turime įvertinti, kurios sankcijos veiksmingesnės siekiant norimų pokyčių“, – kalbėjo europarlamentaras, aptardamas dabartinių priemonių poveikį. Jis pritaria tiems, kurie siūlo įvesti embargą amonio trąšoms. Šis žingsnis yra labai svarbus siekiant pažaboti Rusijos išteklius.

L.Mažylis taip pat atkreipė dėmesį į  tam tikrų Europos rinkos veikėjų siekius be jokių skrupulų plėtoti verslą su Rusija. Jis pritaria diskusijoje pasisakiusiems kolegoms, kurie siūlė uždrausti prekybą deimantais su Rusija. Tas pat pasakytina apie aliuminį, uraną, tanklaivius. L. Mažylis racionaliu laiko ir siūlymą uždrausti „Rosatom“ veiklą.

Politikas taip pat priminė Lukašenkos režimo veiksmų klausimą, pabrėždamas kad Baltarusijai būtina įvesti tokias pat sankcijas, kaip ir Rusijai. Beje, apie tai diskutuota ir delegacijos ryšiams su Baltarusija posėdyje. Jis taip pat pabrėžė, kaip svarbu atidžiai stebėti R. T. Erdogano vaidmenį ir poziciją vykstant krizei. Beje, EP plenariniame posėdyje nuskambėjo ir siūlymas į sankcionuojamų asmenų sąrašus įtraukti ir tokius Rusijos veikėjus kaip V. Nebenzia ir ir S. Karaganov ir sustabdyti bendras plėtros programas su valstybėmis, kurios netiesiogiai padeda Rusijai apeiti sankcijas.

Pasak L. Mažylio, kitas svarbus dėmuo, ties kuriuo gali dirbti Europos Sąjunga, yra Rusijos įtakos slopinimas centrinės Azijos regione. Anot europarlamentaro, Uzbekistanas yra raktinė regiono valstybė, siekiant išplėsti ES įtaką regione. Dėl to yra svarbu palaikyti Uzbekistane vykstančias reformas ir teikti reikšmingą pagalbą, taip parodant visoms šio regiono valstybėms, jog proeuropietiškas kelias atves prie daug didesnės naudos nei bendradarbiavimas su Rusija. Vis dėlto nėra paneigta, kad Centrinės Azijos valstybės prisideda prie sankcijų apeidinėjimo nukreipiant per jas prekybos srautus su Rusija.

Europarlamentaras Liudas Mažylis teigė esantis ir toliau pasiryžęs siekti tebesitęsiančios krizės sprendimo. Tačiau, anot jo, esminis pokytis turi įvykti apsibrėžiant sankcijų tikslus. „Ligšiolinių veiksmų nepakanka. Negalima apsiriboti vien tik apsunkinimu Rusijai tęsti agresiją Ukrainoje. Reikia tikslingų veiksmų, kurie kuo greičiau padarytų karo tęsimą neįmanomu“, – teigė L. Mažylis.