Lozoraičių dinastija

Tarp artimųjų V. Kudirkos bendražygių, „Varpo“ ir „Ūkininko“ steigėjų minimas Motiejus Lozoraitis( 1866-1907). Kilęs iš Šakių apskrities, Baltrušių kaimo, Griškabūdžio valsčiuje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1907 m. „Draugijos“ žurnalo Nr.8 Petras Leonas nekrologe rašė: „Dar gimnazijoje jis buvo prisidėjęs prie gimnazistų kuopelės, kuri slaptai nuo savo valdžios pirkosi rimtos įtalpos knygas, plačiaus lavininančios jaunuomenės protą, nekaip valdžios leistos skaityti“ (- kalba netaisyta- J. B). Aukštuosius mokslus baigė Maskvos universitete.“Per tai iš jo išėjo vyras prakilnus, stipraus proto, gilių žinių, plačių pažiūrų į visas žmogaus gyvenimo puses, tvirto būdo, aukštos doros ir geros širdies“( Ten pat).

Buvo aktyvus Maskvos lietuvių draugijos narys. Pirmasis jo rašinys išspausdintas 1887 m. „Šviesos“ Nr.5 „Keli žodžiai apie uždėjimą kniginio amžino banko lietuviškos rašliavos“. Jame kritikuotas Serafimas Laurynas Kušeliauskas, pardavęs per vedybas įgytą dvarą, sudarė fondą „Kniginį banką lietuviškos rašliavos“. Spaustuvininkas E. Veyeris jam patikėtus pinigus išeikvojo ir „bankas“ žlugo…

Po dviejų metų baigęs universitete mokslus, tapo vienu aktyviausių „Varpo“ bendradarbių. Vasarą jo tėviškėje Baltrušių kaime įvyko antrasis varpininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo V. Kudirka, J. Gaidamavičius, J. Staugaitis, J. Kaukas, J. Adomaitis, P. Leonas, K. Grinius, A. Krikščiukaitis, P. Matulaitis, S. Matulaitis,M. Jankus, K. Bukaveckas, J. Puišys, A. Kronkaitis ir T. Žilinskas.

Baigęs universitetą Motiejus Lozoraitis nuvykoį Mintaują atlikti teismo kandidato stažą, ruošdamasis tapti adokatu. Mintaujoje susidarė varpininkų grupelė. V. Kudirkai pageidaujant, čia buvo sudaryta Literatūros komisija, kuri rūpinosi „Varpo“ ir „Ūkininko“ medžiagos tiekimu.Grupelei vadovavo Jonas Jablonskis. Tapęs advokatu sukūrė šeimą. Vedė lietuviškai kalbančią bajoraitę Mariją Jaroševičiūtę. Taip Mintaujoje susidarė du lietuvybės židiniai: Jono Jablonskio ir Motiejaus Lozoraičio šeimos. Jose koncentravosi lietuvių kultūrinė veikla.

1894 m. Mintaujoje įvyko septintasis varpininkų suvažiavimas. Jo metu V. Kudirka J. Tumą pavadino „Šauniu kunigėliu“. Matyt, V. Kudirkai patiko kunigo juokdariškas būdas ir linksmumas, kuris buvo būdingas J. Tumui – Vaižgantui.

Iš Mintaujos M. Lozoratis persikėlė į Lietuvą, įsikūrė Kaune, norėdamas teikti tautiečiams teisinę pagalbą. Ėmė silpnėti sveikata. 1904 m. vasarą Petras Leonas aplankė M. Lozoraitį. Jis jau gulėjo lovoje ir nevaldė kojų.Tai tęsėsi kelis metus. Kentėjo fizinius skausmus. Bet protas veikė puikiai.Viskuo jis domėjosi ir gailėjosi, kad atgavus spaudą, negalįs prisidėti prie tautinio darbo.

M. Lozoraitis buvo kairesnių pažiūrų už V. Kudirką. Pasisakė už socializmą. Nepritarė revoliucijai, pasisakė už reformų kelią. Daug dėmesio skyrė aktualiems lietuvių tautos kultūros dalykams. Rašė spaudos draudimo klausimu, įrodinėdamas, kas įvedus spaudos draudimą, rusų valdžia siekė lietuvių rusinimo. Tikėjimo ir sąžinės persekiojimas Rusijoje paskatino

M. Lozoraitį parašyti du straipsnius: „Pravoslavija Kauno gubernjoje“ ir „Keletą minčių dėl Kražių atsitikimo“. Straipsnyje „Mokykla Rusijoje“ pabrėžė, kad „mokykla yra policijos įtaisa, kurią tartum gina nuo tikrosios civilizacijos dvasios pakabintas ties mokyklos durimis erelis“.Jonas Jablonskis M. Lozoraičio straipsnius įvertino kaip žmogaus „ doriausio, tiesiausio ir didžiausio takto“.

Po 20 metų Lietuvos advokatų taryba pastatė ant jo kapo paminklą. Taip buvo pagerbtas pirmasis Kauno advokatas lietuvis. Jo sūnus Stasys Lozoraitis ( 1898-1983), žinomas diplomatas, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Jo ir Vincentos Matulaitytės šeimoje 1924 m. gimė Stasys Lozoraitis (1924-1994) žmonių vadintas Vilties Prezidentu.Tik jo netekus, pajutome, kad Lietuva prarado diplomatą, politiką, didelės erudicijos ir išminties asmenybę. Stasio Lozoraičio brolis Kazys (1929-2007), garsus diplomatas, pirmasis Lietuvos Respublikos nepaprastas ir įgaliotas ambasadorius prie Švento Sosto ir Maltos ordino. Jis prisiminė:

„Visada malonu prisipažinti, kad mano senelis Motiejus Lozoraitis buvo pirmasis lietuvis advokatas, rašė tautinį atgimimą skatinusioje periodinėje spaudoje. Motinos šeimoje būta ir knygnešių, ir mokytojų. Tarp jos protėvių – ir palaimintasis vyskupas Jurgis Matulaitis, kilęs iš vadinamųjų Lūginės Matulaičių. Beje, abi mano šeimos šakos yra iš Suvalkijos : Matulaičiai iš Domeikų, Lozoraičiai iš Baltrušių. Mūsų šeimoje, kaip, matyt, ir kitose kelias protėvių kartas prisimenančiose giminėse, būta skirtingų charakterių žmonių, ryškių asmenybių, atstovavusių net priešingoms politinėms stovykloms. Pavyzdžiui, iš Matulaičių pusės giminiuojamės ir su palaimintuoju Jurgiu, ir su Karolio Poželos šeima.”

Parengė istorikas Juozas Brazauskas