M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė

M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė

4335
0
DALINTIS
M. Rosako namas.

M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 metais M. Rosakas iš savivaldybės nusipirko sklypą. Tikriausiai čia seniau stovėję pastatai sudegė per gaisrą.

Tai buvo gerai įrengtas namas. Name buvo geros olandiškos koklinės krosnys, buvo medinės grindys. Name buvo 39 langai ir 37 durys. 1894 metais buvo pastatytas dabartiniu metu Laisvės aikštė Nr.1 stovintis pastatas. Tame pastate miesto dūma leido įrengti ir pagrindinį Panevėžio viešbutį. Šiame pastate 1897 metais gyveno latvių poetas Janis Rainis. Prieš pirmąjį pasaulinį karą šiame name buvo geriausias Panevėžio viešbutis. Pastate buvo ir daug parduotuvių, o pats savininkas gyveno trečiame aukšte. Dar prieš pirmąji pasaulinį karą name įrengta didžiulė telefono stotis.

Pastatas ypač išgarsėjo pasibaigus pirmąjam pasauliniam karui. 1918 metais gruodžio mėnesį karininkas Jonas Variakojis pradėjo organizuoti Panevėžio srities savanorius. 1918 metais gruodžio 29 dieną Krašto apsaugos ministro M. Velykio įsakymu jis paskirtas Panevėžio srities apsaugos būrio vadu. Bažnyčiose, turguose buvo skaitomi kvietimai visiems neabejingiems Lietuvos likimui stoti į savanorių gretas. Pirmaisias savanoriais sausio 7 dieną 1919 metais įstojo 3 broliai Balčai Boleslovas, Stasys ir Vladas, Juozas Daunoraitis, Kazys Kubilius, Kriaučiūnas Juozas, Labanauskas Petras, Miknys Petras, Mačikūnas Stasys. Savanorių priėmimo štabas buvo Rosako name II aukšte. Ateidavo stoti savanoriais ir 12-14metų, bet priimami labiau suaugę tik 15 metų. Vokiečių karinė įgula jau ruošėsi palikti Panevėžio miestą. Į krašto gilumą besiveržianti raudonoji armija vertė Panevėžio srities apsaugos būrį trauktis Kėdainių link. 1919 m. vasarį Panevėžio srities apsaugos būrys kartu su Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su raudonąja armija. Pirmos kautynės vyko dėl Šėtos miestelio. Panevėžio atskirasis batalionas su vokiečių pagalba nuo kovo vidurio nusprendė išstumti Raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio. 1919 m. kovo mėnesio pabaigoje jis kartu su vokiečių kareiviais užėmė Panevėžio miestą. J. Variakojo štabas Panevėžyje įsikūrė M. Rosako name (dab. Laisvės aikštė Nr. 1).

Išvaduotame Panevėžio mieste 1919 m. kovo 27 d. pirmąkart suplevėsavo Trispalvė. Vėliavą J. Variakojui įteikė Katalikių moterų draugijos narės. Vėliau ta vėliava buvo saugoma Karo muziejuje Kaune. Panevėžio atskirajam batalionui mieste pavyko išsilaikyti tik iki balandžio pradžios. Balandžio 5 d. raudonoji armija sukaupė papildomas pajėgas ir išstūmė savanorius iš Panevėžio miesto. Nepaisant trumpo laiko Panevėžio miesto gyventojai galėjo pasidžiaugti plevėsuojančia Trispalve. 1919 metais Rosako name įsikūrė ir Panevėžio miesto komendantūra. Pirmu komendantu buvo vokiečių kilmės Pranas Puzer fon Miulleris. Kartais jo pavardė ir vardas rašomi kažkiek kitaip. Vėliau nuo 1919 metų gegužės pabaigos pagal kitus duomenis maždaug liepos pradžios paskirtas Tadas Chodakauskas.

Mykolas Rosakas – ilgametis miesto tarybos narys. Apie jį įvairius duomenis 1930 metais rašė laikraštis „ Diena“. Kaip rašė laikraštis: „Jis ypač mėgstamas medžiotojų. Be jo medžioklė nesiseka. Jo kambarys buvo papuoštas brangiais paveikslais, kur netrūko ir gražių moterų fotografijų. Jam patarnauja vyras. „ Taip buvo rašoma 4 metai prieš jo mirtį.

M. Rosakas mirė 1934 metais balandžio 9 dieną . Jis mėgdavęs sakyti :„ už jaunystės griekus atiduosiu namus ubagams“. Testamentu užrašė gryną pelną nuo 2 namų neturtingiems šelpti. Testamentas pradėtas vykdyti 1935 metais. Rosako testamento vykdytojai 1935- 37 metais neturtingiems šelpti išdalino 19.100 litų. Ypač buvo šelpiami moksleiviai. Paramą gaudavo ne tik lietuvių, bet ir lenkų, ir žydų tautybės moksleiviai. M. Rosako namas 1940 metais įvertintas 237 tūkst. rublių. Jis nacionalizuotas. Tai buvo vienas brangiausiai įvertintų pastatų Panevėžio mieste. Pastatas išlikęs iki šių dienų.
Fotonuotraukose :

Nr.1-2 M. Rosako namas.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

 

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.