Panevėžio mieste yra unikali gatvė, vadinama Maironio taku. Vos 32 metrų ilgio gatvei greitai sukaks 100 metų. Gatvės, atsiradusios 1928 m., istorija iš dalies susijusi su Panevėžio apskrities ligonine, kurios pirmas pastatas Smėlynės gatvėje pastatytas 1923 m. Tvarkant ligoninės teritoriją suformuotos ir naujos gatvės, pavyzdžiui, Ramioji.
1928 m. balandžio 24 d. Panevėžio miesto taryba patvirtino protokolą, pagal kurį gatvė palei apskrities ligoninės sodybą pavadinta Ramiąja. Šioje gatvėje 1932 m. atidaryta, o 1933 m. oficialiai pašventinta mergaičių gimnazija, kurioje buvo gyvos literatūrinės tradicijos. Vienas garsiausių to meto poetų buvo Jonas Mačiulis-Maironis. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto taryba gatvę tarp apskrities ligoninės ir mergaičių gimnazijos pavadino Maironio gatve. Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos adresas buvo Maironio g. 27. Naujoje gatvėje buvo nauja graži gimnazija.
Jonas Mačiulis-Maironis gimė 1862 m. spalio 21 d. Pasandravyje (dabartinis Raseinių r.), valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, pasirinko literatūros studijas Kijevo universitete. Nusivylęs studijų kokybe ir jas metęs, vėliau studijavo Kauno kunigų seminarijoje, po to Peterburgo dvasinėje akademijoje. Baigęs mokslus profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1909 m. iki mirties buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, XX a. 3 dešimtmetyje – Kauno universiteto profesoriumi. Svarbiausia Maironio kūrybinio palikimo dalis – lyrinė poezija. Pasirinktą Maironio slapyvardį biografai sieja su poeto gimtinės vietovardžiais – Maironių, Maironiškių kaimų vardais.
Maironis kurį laiką gyveno Panevėžio krašte. Jo apylinkių grožis, nuostabi gamta įkvėpdavo poetą kūrybai. 1909–1911 m. jis kunigavo Krekenavoje. 1930 m. prelatas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino gražiausią Panevėžio tarpukario statinį – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą (projekto autoriai – architektas Rytis Steikūnas ir inžinierius Aleksandras Gordevičius). Poetas sukūrė Katedros himną.
1933 m. sausio 31 d. vadinamoji II Užkapių gatvė pavadinta Ramiąja, taigi mieste liko Ramioji gatvė, tik jau kitoje vietoje.
1934 m. Maironio gatvė išgrista akmenimis. Panevėžio mieste pagrindinės gatvės buvo grindžiamos tašytais akmenimis, o toliau nuo centro – paprastais. Gatves grįsdavo ir bedarbiai. Mieste buvo rengiami akmenskaldžių kursai. Šis darbas buvo pavojingas, nereti buvo nelaimingi atsitikimai.
1940 m. telefonų knygoje įrašyti rangovų Kaplano ir Romo, kurie vertėsi statybų verslu, adresai Maironio gatvėje.
1990 m. lapkričio 5 d. Panevėžio miesto valdyba Maironio gatvę pavadino Maironio taku. Tokį pavadinimą, matyt, lėmė tai, kad ji buvo nevažiuojama ir jai nebuvo priskirta jokių namų.
2012 m. spalio 23 d. Maironio take iškilmingai atidengtas atminimo ženklas poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms pažymėti.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
