Komentarai - 2015-10-16

Mantas Šnioka: darbo santykių išlaisvinimas dar niekam nepakenkė

“Visuomenė dar nėra pribrendusi tokioms reformoms”, “šis požiūris gajus dar nuo sovietinių laikų”, “mūsų sąmonė dažnai yra valdoma sovietiniui mentalitetui įprastų praktikų”. Šias ir kitas panašias frazes dažniausiai girdime tuo metu, kai yra kalbama apie tam tikrus pokyčius ir reformas visuomenėje ar valstybės valdyme.

Viskas būtų kaip ir gerai. Mes aiškiai suprantame problemą – valstybėje nesavarankiškumo jausmas bei pavaldinio kultūra vis dar turi didelę įtaką ir dažnas yra linkęs prie to prisitaikyti. Tačiau suvokti problemą – tai dar ne pasiryžti ją spręsti. Diskusijos dėl naujojo socialinio modelio rodo, kad ir tam dar reikia laiko.

Trumpas ekskursas – esamos Lietuvos situacijos apžvalga

Pagal Lietuvos statistikos departmeno rodiklius, 2013 metais iš Lietuvos emigravo ir savo išvykimą deklaravo 17331 15-29 metų jaunuolis (dažniausios priežastys: didesnės karjeros perspektyvos ir geresnės gyvenimo sąlygos). Likę Lietuvoje susiduria su nedarbo problema – skaičiuojama, kad šiuo metu kas penktas jaunas žmogus (apie 21 proc.) neturi darbo ir tik 2 proc. visų jaunuolių pragyvena iš nuosavo verslo. Nepaisant to, kad tarptautinių tyrimų duomenimis verslumo lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, ypač – pačioje jauniausioje (18–24 metų) amžiaus kategorijoje, jis nėra iki galo išnaudojamas dėl koordinacijos ir veiksmų tarp institucijų ir verslininko derinimo trūkumo.

Jo didenybė socialinis modelis – visų problemų sprendėjas

Būtų per drąsu taip teigti. Ir netikslinga. Bet paneigti faktą, kad naujasis socialinio modelio projektas – tinkamas ir reikalingas siekis liberalizuoti, modernizuoti darbo rinką bei darbdavio ir darbuotojo santykius bei ženkliai prisidėti prie jaunimo įsitraukimo į darbo rinką ir užimtumo problemos sprendimą, būtų negarbinga ir truputėlį juokinga.

O juokingais šio klausimo kontekste nori pasirodyti neracionaliais argumentais, o dažniausiai ir neparemtomis emocijomis besivadovaujantys naujojo darbo kodekso priešininkai. Esą pasilikimas toje pačioje stadijoje per amžius nieko nekeičiant yra geriausia išeitis iš visų pasaulio blogybių, nes tik taip bus apgintos paprasto žmogaus teisės ir stabilizuota situacija darbo rinkoje.

Lankstumo ir skaidrumo niekada nebūna per daug

Naujasis darbo kodeksas iš esmės remiasi lengvesnėmis procedūromis tiek įsidarbinti, tiek išlaikyti darbo vietą ir darbuotoją, tiek įtvirtinti lankstumą. Tai yra supaprastinti. Šiuo atveju tai reiškia kelis dalykus.

Pirmiausia lengvesnį naujų rinkos žaidėjų – ypatingai jauno, smulkaus verslo – įsisteigimą darbo rinkoje. Elementaru – kuo mažesnė administracinė ir biurokratinė našta, tuo lengviau verslui ateiti ir įsitvirtinti naujoje darbo rinkoje, o jau savo veiklą vystančiam pritraukti investicijų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Šią naštą naujasis socialinis modelis jei nepanaikina, tai sumažina įgalindamas darbo sutarčių formų lankstumą, paprastesnes sąlygas įmonės veiklai įteisinti, apskritai prisiderinti prie rinkos pokyčių.

Naujasis socialinis modelis daugiausiai kritikos strėlių sulaukia iš darbuotojų ir profesinių sąjungų stovyklos už tai, kad bus ginama darbdavių pusė. Tačiau čia yra neatsižvelgiama į faktą, kad kaip tik priešingai – naujasis socialinis modelis ir jame įtvirtintos nuostatos kuria abipusį santykį tarp darbuotojo ir darbdavio.

Jų tarpusavio priklausomybė turėtų būti pagrįsta pasitikėjimu, teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. Kodėl? Todėl, kad darbdavys galės pasiūlyti darbuotojui darbo sutartį, geriausiai atitinkančią jo interesus (pavyzdžiui, laikinojo ar terminuotojo darbo sutartį), turės progą naudotis paprastesne samdymo ir atleidimo tvarka, kuri skatins drąsiau kurti ir legalizuoti darbo vietas. Tuo tarpu darbuotojas vėlgi įgyja teisę į lankstesnes sutartis ir procedūras, galimybę dirbti individualiu grafiku (šiandien miegu, rytoj dirbu visą dieną, bet svarbiausia, kad tinkamai atlieku savo darbą), dalintis vieną darbo vietą su kitu asmeniu, ir reikalauti atsakomybės iš darbdavio.

Kodėl svarbu lankstesnis darbo grafikas ir ne taip griežtai reglamentuojamas darbo laikas? Nes tai sumažina riziką ir kaštus tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Galėdamas lengviau įsidarbinti ir pasirinkti jam priimtiną darbo grafiko modelį, darbuotojas bus linkęs greičiau prisitaikyti prie aplinkos, efektyviau atliks savo darbą ir jaus didesnę atsakomybę. O svarbiausia – darbuotojas nebus pririštas prie proceso, orientuosi į projekto išpildymą (per x valandų padaryta y dalis darbo arba “aš turiu atsėdėti iki 17 val.”).

Natūralesnis, vadinasi sveikesnis

Nepaisant įvairių galimų prieštaringų vertinimų naujojo socialinio modelio atžvilgiu, viena yra aišku – sprendimai, priimami siekiant sukurti kuo natūralesnę (bemokestinę, atvirą ir konkurencingą) aplinką verslui ir darbo santykiams dar niekam nepakenkė. Nepaisant to, kad vis dar yra ir užsikerpėjusių sprendimų, žingsnis po žingsnio stengiamasi eiti link darnesnio, humaniškesnio santykio tarp darbdavio ir darbuotojo.

Ir tai yra ypatingai svarbu ne tik jaunimui, ne tik dirbantiesiems, ne tik versliems žmonėms. Tai yra svarbu Lietuvai kaip jaunai ir perspektyviai valstybei, Lietuvai, kuri gali, nes nori, nori, nes gali. Nuolatinis prisirišimas prie “sovietinio mentaliteto” yra tik lozungas, tik baimė atsikratyti tais laikais suformuotų sąvokų ir jų sukurto pasaulėvaizdžio. Tik baimė imtis spręsti problemas iš pamatų, o ne trumpalaikėmis, status quo užtikrinančiomis priemonėmis.

Lietuvos liberalus jaunimas – savarankiška ir nepriklausoma jaunimo nevyriausybinė organizacija, vienijanti liberaliai mąstančius jaunus žmones visoje Lietuvoje. Misija – skleisti laisvės ir teisingumo idėjas esant bet kokiai politinei aplinkai, aktyviai veikiant tiek Lietuvoje, tiek globalioje pasaulio erdvėje.

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: