Martyna Nevieraitė (10 kl.)

Nieks niekad  nežinos

Praskrido vėl paukščiai virš galvos,

Ką mąsto jie – nieks niekad nežinos.

Kaip jaučias jie, kai supas ant žvaigždės,

Kurią labai sunku pasiekt žmonėms,

Nieks niekad niekad nežinos.

Ir žmonės  paukščių nepranoks,

Nes neišmoks išskleist  sparnų

Iliuzijų, svajų drąsių…

Deja, nieks niekad  nežinos,

Ko sklando paukščiai virš galvos.

Gal kad galėtų žmonės pagalvot,

Ką reiškia skrist paukščio skrydžiu?

Puolę angelai

Nei gėdos

Nei kaltės,

Nei abejonių

Neturi puolę angelai…

Šventieji puolė taip žemai

Puikybės praryti.

O ką daryt žmonėms,

Lengviems lyg pienės pūkas,

Aistrų vėjo blaškomiems į septynias puses:

Godumo, geismo, tinginystės,

Rūstybės ir pavydo,

Apsirijimo ir puikybės.

Matyt, kentėti teks ligi begalybės…

Bet ar  galės kada gailėtis ir pasitaisyti?

Deja..

Klastingai šypsos puolę angelai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: