Martynas Bražas: „Muzika – neišsenkantis įkvėpimo šaltinis“

Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“ – didžiausias ir ryškiausias Aukštaitijos profesionalus pučiamųjų orkestras – šiemet mini 63-iąjį gimtadienį. Orkestrui vadovauja Martynas Bražas, kuris, nors yra žemaitis, savo kūrybinį kelią pasirinko tęsti Panevėžyje. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis baigė trombono studijas ir dirigavimo magistrantūrą, o nuo 2017 m. yra orkestro „Garsas“ vadovas ir dirigentas. Su M. Bražu kalbėjomės apie orkestro tradicijas, kūrybą ir šventinį gimtadienio koncertą.

Orkestrui vadovauji 8 metus. Jautiesi senbuvis?

Jaučiuosi visavertis kolektyvo narys. Esame labai vieningas orkestras. Čia nėra kurio nors svarbiausio – visi esame lygūs, visi kartu dirbame dėl bendro rezultato. Manau, kad mums neblogai sekasi.

Orkestras gyvuoja jau daugiau nei šešis dešimtmečius. Kokia ilgaamžiškumo paslaptis?

Per 63 metus keitėsi daug kas – žmonės, aplinkybės. Tačiau pagrindą visada sudarė stiprus profesionalių muzikantų branduolys. Orkestro senbuvių prašau, kad kolegoms perduotų ne tik savo patirtį, bet ir vertybes, kurias jie patys puoselėja kaip žmonės ir kaip muzikantai. Manau, kolektyvui svarbi pusiausvyra tarp jaunų ir patirtimi galinčių pasidalinti žmonių. Taip pat nuostabu, kad prie mūsų prisijungia ir jauni muzikantai – net tie, kurie neturėjo jokių ankstesnių ryšių su Panevėžiu, liko čia gyventi ir tapo šio miesto dalimi. Vadinasi, kuriame šį tą prasmingo, vertingo ir būtent tai leidžia kolektyvui gyvuoti. Lietuvos mastu „Garsas“ turi savo unikalų braižą, išskiriantį jį iš kitų orkestrų.

Koks tas išskirtinumas?

Mano tikslas – parodyti klausytojams, kad pučiamųjų orkestras nėra tik žygiuojantys muzikantai. Mes galime nustebinti savo koncertinėmis programomis. Taigi esame labiau koncertinis kolektyvas, mūsų stiprybė – profesionalus muzikos atlikimas scenoje. Yra tiek daug kūrinių, parašytų specialiai pučiamiesiems! Nors puoselėjame tradicijas, mūsų programos yra įvairiapusiškos: grojame įvairių žanrų, šiuolaikinių kompozitorių muziką. Bendradarbiaujame su aukščiausio lygio atlikėjais ir solistais, kuriame programas, kurios randa savo klausytoją.

Kokie orkestrui buvo šie metai?

Visko buvo daug, ir manau, kad dabar mums pakilimo laikotarpis. Muzikoje negalima sustoti – turi nuolat judėti į priekį. Bendravimas, bendradarbiavimas ir drąsa ieškoti naujovių veda mus į priekį. Į gimtadienį tradiciškai kviečiamės svečių – šįkart koncertą diriguos slovėnas Simonas Perčičius. Toks bendradarbiavimas ir įkvepia, ir augina mūsų kolektyvą. S. Perčičius specialiai mūsų orkestrui parengė Lucijano Marijos Škerjanco Slovėniškosios uvertiūros transkripciją ir dedikavo ją mūsų 63-iajam gimtadieniui.

Koks kūrinys tau pačiam yra svarbiausias šiame koncerte?

Atsakysiu savanaudiškai – Fredriko Högbergo kūrinys „The Return of Kit Bones“ trombonui. Esu trombonininkas ir šis instrumentas mano gyvenime užima ypatingą vietą. Kai jis skamba scenoje, stengiuosi nepraleisti progos paklausyti. Mano trombono dėstytojas Marius Balčytis pasiūlė idėją bendradarbiauti su Simonu Perčičiumi, ir tai virto įspūdingu projektu. O solo trombonui atliks dėstytojo sūnus Paulius Balčytis. Kūrinys teatralizuotas, atlikėjas ne tik gros, bet ir vaidins, dainuos… Nenoriu visko atskleisti, tegul būna staigmena!

Kokie dar kūriniai skambės koncerte?

Mūsų bičiulė Laima Česlauskaitė atliks Arthuro De Greefo meilės dainas. Šiuolaikinė tendencija – į simfoninius pučiamųjų orkestrus įtraukti violončeles ir kontrabosus. Taigi, pirmą kartą koncerte kartu su pučiamaisiais gros ir styginiai instrumentai. Ši koncerto dalis bus itin melodinga, jausminga.

Sekate muzikos tendencijas?

Sekame pasaulines tendencijas ir nuolat ieškome naujų skambesių. Prisimenu akimirką, kai po 4 ar 5 metų darbo orkestre pagalvojau: „O kas, jei vieną dieną pritrūks idėjų, kūrybiškumo?“ Tačiau muzika – neišsenkantis įkvėpimo šaltinis. Idėjos nuolat sukasi mano galvoje, ypač bendraujant ir bendradarbiaujant su operos solistais, instrumentininkais, įvairių kitų žanrų profesionalais. Norėtųsi išlaikyti šią kryptį. Didžiuojuosi, kad Panevėžys turi tokį orkestrą, o man garbė būti jo dalimi. „Garsas“ kuria ir puoselėja Panevėžio muzikinį identitetą.

Iš tiesų, be pučiamųjų orkestro „Garsas“ sunku įsivaizduoti miesto renginius.

Man tai labai svarbu. Eisenos, vėliavų pakėlimo ceremonijos, miesto šventės, koncertai – gražus miesto tradicijų tęstinumas. „Garsas“ yra neatsiejama Panevėžio kultūros dalis.

Kalbant apie tradicijų puoselėjimą, norėčiau, kad žmonės kasmet lauktų mūsų gimtadienio koncerto ir ateitų pasveikinti savo miesto orkestro.

Šventinis „Garso“ gimtadienio koncertas – balandžio 11 d. 18 val. Panevėžio muzikiniame teatre.