Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė (Asm. archyvo nuotr.)

Masiniai išpardavimai traukia sukčių dėmesį: kaip neapsigauti perkant internetu?

Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Šį savaitgalį laukiantys „Juodojo penktadienio“ išpardavimai ir tuo pačiu įsibėgėjanti šventinė prekyba sutelkia ne tik pirkėjus, bet ir fiktyvia prekyba užsiimančius sukčius. Pastariesiems tai galimybė ant didelių nuolaidų kabliuko suvilioti mažiau patyrusius ir neatidžius pirkėjus. Visgi apsisaugoti nuo tokių sukčių pinklių galima imantis tam tikrų prevencijos priemonių, iš kurių pati svarbiausia – geriau suprasti sukčių veikimo metodus.

Didelės nuolaidos parduotuvėse, kurių nėra

Į sukčių pinkles internete patekęs žmogus dažniausiai susivilioja preke su didele nuolaida – skubėdami pasinaudoti geru kainos pasiūlymu pirkėjai atidžiai nepatikrina informacijos apie prekybininką ir taip užkimba ant sukčių jauko.

Netikri prekių skelbimai socialiniuose tinkluose ar nuorodos į suklastotas interneto parduotuves su itin pigiomis prekėmis yra kone dažniausiai naudojamas sukčių triukas pinigams išvilioti.

Natūralu, kad pirkėjams visada norisi patinkantį daiktą įsigyti su kuo didesne nuolaida. Bet turbūt daugelis suprantame, kad 80 ar 90 proc. siekiančios nuolaidos realybėje neegzistuoja.

Dažnas pirkėjas neįvertina rizikos, kad sukčių pasiūlymai pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis gali būti jam pametėti iš pirmo žvilgsnio saugioje, nes kasdien naudojamoje ir pažįstamoje erdvėje. Pavyzdžiui, populiariose bendravimo ir socialinių tinklų platformose, naujienų portaluose.

Trys saugumo patarimai perkant internetu

Apsisaugoti nuo sukčių internete pirmiausia padeda paties vartotojo atidumas. Jei interneto parduotuvėje ar skelbime siūloma gerai žinomo gamintojo prekė už itin mažą kainą, tai pirmasis signalas, kuris turėtų sukelti jūsų įtarimą.

Antra, skirtingai negu realybėje, internete apsimesti ar imituoti dalykus yra kur kas paprasčiau. Prekybininkais apsimetantys sukčiai dažniausiai yra ištobulinę gebėjimą tiek apsimesti kitais asmenimis, tiek sukurti įtikinamai atrodančias prekių ar paslaugų svetaines.

Todėl prieš planuodami apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje pirmą kartą, gerai atlikite namų darbus ir jokiu būdu neskubėkite atsiskaityti. Visų pirma patikrinkite tos e. parduotuvės domeno įkūrimo datą, paieškokite kitų vartotojų atsiliepimų apie ją, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, pristatymo, prekių grąžinimo sąlygas, patikrinkite, ar nurodyti kontaktai bei ar pateiktos nuorodos yra veikiančios.

Trečias patarimas – savo mokėjimo kortelėje būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją, kurią siūlo daugelis finansų institucijų. Taip pat aktyvuokite nemokamų pranešimų funkciją savo telefone (angl. push notification), taip matysite bet kokį lėšų judėjimą savo sąskaitose ir lengviau pastebėsite įtartinus mokėjimus kortele, jei tokių atsirastų.

Netikri kurjeriai ir siuntų pervežėjai

Pastebima, kad pastaruoju metu ypač suaktyvėjo sukčiai, kurie aktyviai domisi prekybos ir skelbimų portaluose gyventojų parduodamais daiktais. Prisistatę kaip potencialūs pirkėjai, tardamiesi su pardavėju dėl prekės siuntimo, sukčiai teigia, kad pasinaudojus jų nuoroda iš kurios nors žinomos siuntų tarnybos puslapio, prekės siuntimas neva bus nemokamas.

Čia ir slypi sukčių apgaulė − šie puslapiai įtikinamai atkartoja įvairių realių siuntų tarnybų puslapių dizainą, o juose prašoma suvesti mokėjimo kortelių duomenis. Dažniausiai sukčiai reikalauja nurodyti kortelės numerį, galiojimo datą, CVC kodą, vardą, pavardę, kartais netgi ir sąskaitos likutį.

Norint apsisaugoti nuo nuostolių parduodant daiktus prekybos ir skelbimų portaluose, visų pirma prekę siųsti reikėtų tik gavus apmokėjimą iš pirkėjo bei sutarus, kaip bus atsiskaityta už prekės siuntimą. Į siuntų tarnybų internetinius puslapius saugiausia eiti jų adresą suvedus naršyklės adreso lauke, o ne aktyvuojant iš kitų asmenų gautas nuorodas – jos gali būti fiktyvios.

Ir svarbiausias dalykas − norėdami gauti lėšas už parduodamą prekę, pirkėjui turite nurodyti tik savo sąskaitos numerį ir jokiu būdu ne mokėjimo kortelės duomenis. Atminkite, kad lėšų gavimui į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei „Smart ID“, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: