KomentarasKultūros naujienos

Mažai žinomas architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis

Savitas architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis ( 1877-1919), pirmasis carinės epochos menininkas iš Lietuvos, baigęs mokslus Vakarų Europoje (Vienos Aukštąją technikos mokyklą ir Paryžiuje Aukštąją  nacionalinę dailės mokyklą.  1908 m. lietuvių skulptorius Antanas Vivulskis susipažino su  Ignacu Janu Paderevskiu. Turėjo Paryžiuje dirbtuvę menininkų kolonijoje Ruch ( „Avilys“) rajone.

Lenkas Ignatas Janas Paderewskis užsakė Žalgio mūšio  500 metų sukakčiai skirtą paminklą. Šis kūrinys vėliau skulptorių ir išgarsino.  Vėliau Antanas Vivulskis lankėsi  I. J. Paderewskio viloje „Riond Bosson: Morges vietovėje, netoli Lozanos. Skulptoriui buvo padaryta džiovos pažeistų gerklų operacija. 1909-1910 m. Žalgirio mūšio paminklą  Antanas Vivulskis kūrė dirbtuvėje Paryžiaus pakraštyje, Jourdan bulvare. Paminklas iškilmingai atidengtas 1910 m.  liepos mėn.

Iškilmių įspūdžius aprašė kun. Juozas Tumas, nors ir kritikavo skulptoriaus pasirinktą lietuvių vaizdavimo būdą, bet žavėjosi menininko profesionalumu („Jei reiktų lietuviams kada nors statyti kokiam nors karžygiui paminklą, tai tik Vivulskis galėtų kaip reikiant jį padaryti“. Taip rašė J. Tumas- Vaižgantasiš iš Krokuvos. Laikraštyje  Viltis1910 m. Nr. 84.

Jau tada buvo manoma, kad jo kūryba neturėtų būti Lietuvoje pamiršta. 1912-1924 m. statoma Šiluvos koplyčia. Tai vienintelis A. Vivulskio įgyvendintas pastatas. Tiesa, 1957-1959 m. sunaikinti Šiluvos koplyčios mediniai prieangiai. 1939 m. sunaikintas Žalgirio paminklas Krokuvoje

( atstatytas 1976 m. ). 1950 m. sovietų Lietuvoje susprogdintas Trijų Kryžių paminklas, pastatytas 1916 m. ( atstatytas 1989 m. birželio 14d. ), 1962 m. uždarius Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią ( pradėta statyti 1913 m. kaip pirmasis Lietuvoje sakralinis pastatas iš gelžbetonio), bažnyčia 1965 m. perstatyta į modernius to meto supratimu… Statybininkų kultūros rūmus.  Taigi sovietmečiu A. Vivulskio kūrybą ir menininko asmenybę gaubė tyla.

Atgimimo metais A. Vivulskio kūriniai tapo užgiaužtos, tačiau gyvybingos kultūros tradicijos simboliais. Jie dabar suvokiama kaip tautą vienijantis dvasinis ir politinis aktas.

A.Vivulskis šalia ‘Žalgirio‘ mūšio paminklo parengiamojo modelio

Parengė istorikas Juozas Brazauskas

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.