Mažai žinomas architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis
Savitas architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis ( 1877-1919), pirmasis carinės epochos menininkas iš Lietuvos, baigęs mokslus Vakarų Europoje (Vienos Aukštąją technikos mokyklą ir Paryžiuje Aukštąją nacionalinę dailės mokyklą. 1908 m. lietuvių skulptorius Antanas Vivulskis susipažino su Ignacu Janu Paderevskiu. Turėjo Paryžiuje dirbtuvę menininkų kolonijoje Ruch ( „Avilys“) rajone.
Lenkas Ignatas Janas Paderewskis užsakė Žalgio mūšio 500 metų sukakčiai skirtą paminklą. Šis kūrinys vėliau skulptorių ir išgarsino. Vėliau Antanas Vivulskis lankėsi I. J. Paderewskio viloje „Riond Bosson: Morges vietovėje, netoli Lozanos. Skulptoriui buvo padaryta džiovos pažeistų gerklų operacija. 1909-1910 m. Žalgirio mūšio paminklą Antanas Vivulskis kūrė dirbtuvėje Paryžiaus pakraštyje, Jourdan bulvare. Paminklas iškilmingai atidengtas 1910 m. liepos mėn.
Iškilmių įspūdžius aprašė kun. Juozas Tumas, nors ir kritikavo skulptoriaus pasirinktą lietuvių vaizdavimo būdą, bet žavėjosi menininko profesionalumu („Jei reiktų lietuviams kada nors statyti kokiam nors karžygiui paminklą, tai tik Vivulskis galėtų kaip reikiant jį padaryti“. Taip rašė J. Tumas- Vaižgantasiš iš Krokuvos. Laikraštyje Viltis1910 m. Nr. 84.
Jau tada buvo manoma, kad jo kūryba neturėtų būti Lietuvoje pamiršta. 1912-1924 m. statoma Šiluvos koplyčia. Tai vienintelis A. Vivulskio įgyvendintas pastatas. Tiesa, 1957-1959 m. sunaikinti Šiluvos koplyčios mediniai prieangiai. 1939 m. sunaikintas Žalgirio paminklas Krokuvoje
( atstatytas 1976 m. ). 1950 m. sovietų Lietuvoje susprogdintas Trijų Kryžių paminklas, pastatytas 1916 m. ( atstatytas 1989 m. birželio 14d. ), 1962 m. uždarius Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią ( pradėta statyti 1913 m. kaip pirmasis Lietuvoje sakralinis pastatas iš gelžbetonio), bažnyčia 1965 m. perstatyta į modernius to meto supratimu… Statybininkų kultūros rūmus. Taigi sovietmečiu A. Vivulskio kūrybą ir menininko asmenybę gaubė tyla.
Atgimimo metais A. Vivulskio kūriniai tapo užgiaužtos, tačiau gyvybingos kultūros tradicijos simboliais. Jie dabar suvokiama kaip tautą vienijantis dvasinis ir politinis aktas.
Parengė istorikas Juozas Brazauskas
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!