„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (Asm. arch. nuotr.)

Mažesnės palūkanų normos – jau horizonte

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas.

Euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 4,3 proc., o daugelis veiksnių rodo, kad ji ir toliau mažės ir netrukus pasieks ECB tikslą – 2 proc. kartelę. Svarbu ir tai, kad infliacija kai kuriose euro zonos šalyse jau priartėjo prie nulio ar net yra neigiama. Lietuvoje infliacija yra mažesnė nei euro zonos vidurkis, Belgijoje ji siekia tik 0,7 proc., o Nyderlanduose jau stebima defliacija – kainos šiuo metu yra 0,3 proc. mažesnės nei buvo prieš metus.

Kainų mažėjimo veiksnių galima rasti visuose frontuose – Kinijos eksportuojamos produkcijos kainuos šiuo metu yra 8,6 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Daugelyje euro zonos šalių beveik metus mažėja pramonės produkcijos kainos, per metus atpigo pramoninės ir maisto žaliavos. Žaliavinio pieno kainos daug kur Europoje sumažėjo penktadaliu, o kviečių kaina beveik perpus mažesnė nei buvo prieš metus. Ne šventė ūkininkams, bet vartotojams patiks.

Kone vienintelis infliacijos veiksnys, apie kurį pastaruoju metu daugiausiai kalba ECB, yra sparčiai augantys atlyginimai. Šiuo metu euro zonoje vidutinis darbuotojo darbo užmokestis yra apie 5,5 proc. didesnis nei prieš metus, o tai yra maždaug dvigubai spartesnis augimas nei praėjusį dešimtmetį. Tačiau nepaisant nemažo minimalaus atlyginimo šuolio ir daugelyje šalių reiklesnių kolektyvinių derybininkų, nėra daug pagrindo manyti, kad būtent atlyginimų augimas šiuo metu kursto infliaciją.

Pavyzdžiui, tarp didžiųjų euro zonos šalių sparčiausiai atlyginimai auga Belgijoje – per metus jie išaugo 8,6 proc. – tačiau infliacija ten siekia vos 0,7 proc. Paties ECB tyrimai rodo, kad nemažai praėjusių metų infliacijos dalis buvo susijusi su pelno maržų augimu, o jos, atvėsus paklausai, gali ir sumažėti, paskui save nutempdamos ir infliaciją. Tad palūkanų normų kėlimas kovojant su atlyginimų augimu yra šūvis šiek tiek į lankas.

Deja, reikia pripažinti, kad išlieka rizika, jog infliaciją gali kilstelti nuo mūsų nepriklausomi, išoriniai veiksniai, taip pat ir teroristiniai išpuoliai. Šį savaitgalį pasaulį sukrėtė naujienos iš Izraelio. Baiminantis karinio konflikto išplitimo Vidurio Rytuose, naftos kaina pakilo keliais procentais, bet išlieka beveik dešimtadaliu pigesnė nei buvo prieš dvi savaites.

Tačiau tuo pačiu metu pašonėje vyko mums galimai daugiau įtakos turėsiančių išpuolių. Sekmadienį Suomijos ir Estijos dujų operatoriai pastebėjo staigų slėgio kritimą Baltijos jūros dugne esančiame dujų vamzdyje „Balticconnector“ ir sustabdė dujų tiekimą juo. Suomijos vyriausybė pranešė, kad dujotiekiui pakenkė „išoriniai veiksniai“, o Norvegijos seismologijos institutas pranešė, kad ten, kur buvo aptiktas dujų nuotėkis, užfiksuotas sprogimas.

Šio galimo sabotažo aplinkybės ir galimi kaltininkai galbūt paaiškės vėliau, bet dvi pasekmės jau matomos dabar. Pirmoji – suskystintų gamtinių dujų kaina pašoko daugiau nei dešimtadaliu. Antroji – prisimenant ir lygiai prieš metus susprogdintą „Nord Stream“ dujotiekį, nesunku padaryti išvadą, kad kritiniai energetikos infrastruktūros taškai yra pažeidžiami ir išlieka hibridinių atakų objektu.

Galiausiai, pasaulyje daugėja ženklų, kad ne kainų augimas, o paklausos kritimas tampa opiausia ekonomine problema. Aukštesnė pinigų kaina pirmiausiai neigiamai paveikė nekilnojamojo turto sektorius, daugelyje šalių sandorių skaičius yra nukritęs į žemiausią lygį per penkis metus, mažėja ir kainos.

Euro zonos pramonės nuosmukis tęsiasi jau daugiau nei metus, toliau mažėja gamybos užsakymų lygis, neigiamos tendencijos persikelia ir į kai kuriuos paslaugų sektorius. Nors palūkanų normos nebedidėja, daugelis šalių ir sektorių dar tik pradeda jausti neigiamą griežtos monetarinės politikos įtaką. Daug kur griežtėja kreditavimo sąlygos, kai kuriose šalyse jau traukiasi paskolų portfelis (ne Lietuvoje), o tai dar labiau slopins vartojimą ir investicijas.

Kol kas euro zonoje nedarbo lygis išliko rekordiškai žemas, o tam turbūt padėjo ir praėjusių metų infliacija – išaugusios įmonių pajamos sumažino realias darbo sąnaudas. Tačiau jei išliks pastaraisiais mėnesiais sustiprėjusios neigiamos pasaulinės prekybos tendencijos, kitais metais tai jau gali turėti neigiamos įtakos ir darbo rinkai.

Taigi, gera naujiena – palūkanų normos dabartinėse aukštumose ilgai neišliks, bloga naujiena – jos bus mažinamos ne tik dėl sumažėjusios infliacijos, bet ir dėl ryškėjančių neigiamų ekonominių tendencijų. Šiuo metu Euribor ateities sandoriai rodo, kad kitų metų rugsėjį 3 mėnesių Euribor jau bus nukritęs puse procentinio punkto, iki 3,5 procento, o 2025 metų gale jis bus šiek tiek mažesnis nei 3 procentai. „Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazines palūkanų normas pradės mažinti anksčiau ir staigiau – kitų metų gale jos turėtų priartėti prie 2 procentų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: