MB „Bauland“ laimėjo Panevėžio Molainių filtracijos laukų konversijos konkursą: Apleista teritorija taps unikaliu parko kompleksu

Panevėžio miesto savivaldybės organizuotą architektūrinio projekto konkursą „Molainių filtracijos laukų ir šalia esančių teritorijų konversijos, pritaikant daugiatiksliam naudojimui“ laimėjo MB „Bauland“ su savo Molainių filtracijos parko idėja. Bendrovė „Bauland“ jau pasirašė projektavimo sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, pradedant įgyvendinti ambicingą apleistos pramoninės teritorijos virsmą.

„Įgyvendinus projektą, Panevėžys turės ne tik unikalų parką, bet ir gyvą pavyzdį, kaip pramonės palikimas gali būti paverstas gamtai draugiška ir šviečiamąja erdve. Tikime, kad tai bus svarbus žingsnis stiprinant ekologinį sąmoningumą mieste“, – sako Agnė Dailidaitė iš MB „Bauland“.

Vakarinėje Panevėžio dalyje esantys Molainių filtracijos laukai, užimantys maždaug 62 hektarus, yra ypač išskirtiniai dėl savo artumo gyvenamiesiems rajonams. Sovietmečiu ši didelė teritorija tarnavo kaip nuotekų valymo įrenginiai, kaupę tiek gyventojų, tiek pramonės įmonių nuotekas, prisotintas sunkiųjų metalų. Atlikti ekogeologiniai tyrimai patvirtino, kad projektuojamoje ir aplinkinėse Molainių laukų teritorijose smarkiai viršijamos leistinos taršos normos.

Molainių filtracijos parko vizija: praeitis, dabartis ir ateitis

Apie 13,5 hektaro apimančio Molainių filtracijos parko projektu siekiama atgaivinti šią apleistą teritoriją ir paversti ją patrauklia, žalia poilsio ir pažinimo erdve. Čia harmoningai susilies gamta, industrinis paveldas ir menas, siūlydami unikalų potyrį tiek gyventojams, tiek miesto svečiams. Pats parkas yra išskirtinis teminis takas, kviečiantis lankytojus keliauti per teritorijos transformacijos istoriją. Jis suskirstytas į keturis pagrindinius etapus, atspindinčius praeitį, dabartį ir ateities vizijas.

Teminis pasakojimas prasideda zona „Priešistorė“ – užterštumo era. Įžengus į ją, lankytoją pasitiks meno objektai, pavyzdžiui, pernaudoto asfalto tunelis ir teršalų cisterna, primenantys apie buvusį industrinį laikotarpį ir jo paliktą taršą. Vėliau takas veda į „Dabartį“ – augalų valymo etapą, kuriame lankytojai galės stebėti grunto valymo procesą juodalksniais, susipažinti su valymu grybiena („Grybų karalystėje“) ir mikroorganizmais („Sliekų sode“). Toliau pereinama į „Vilties“ etapą, demonstruojantį vandens filtravimo principus, kur apžvalgos aikštelė ir paviljonas leis pamatyti bei išgirsti natūralų filtravimą. Galiausiai, „Gydantis sodas“ atskleidžia „Ateities“ viziją, atkurto gamtinio potencialo grožį su švaraus vandens telkiniu, amfiteatru ir kvapniais augalais.

Be teminių etapų, parko teritorija skirstoma į penkias skirtingas gamtines zonas: esamą parko teritoriją, laukinį mišką, vandens augalų zoną, gydantį sodą ir saulėgrąžų bei žydinčių pievų lauką. Kiekviena iš jų pasižymi savitu gamtiniu charakteriu ir biosfera, o visų zonų bendras tikslas – pagerinti ekologinę būklę ir praturtinti bioįvairovę.

Keliaudami parko taku, lankytojai susipažins su įvairiais objektais, kurie atspindės jo transformaciją ir gamtos bei žmogaus darną. Meniniai objektai primins apie teritorijos praeitį ir pramonės palikimą: teršalų cisterna, kenksmingų metalų tunelis ir metalinių atliekų skulptūra. Ekologinės erdvės demonstruos natūralius gamtos valymo procesus ir bioįvairovę: Juodalksnių sala, Grybų karalystė, Sliekų sodas ir grunto valymo paviljonas. Galiausiai, rekreacinės zonos bus skirtos poilsiui, gamtos stebėjimui ir bendruomenės veiklai, siūlančios paparčių hamaką, vandens filtravimo apžvalgos aikštelę, vandens filtravimo paviljoną ir gydantį sodą su amfiteatru.

Tvarumas ir prieinamumas

Parko kūrimas leis užmegzti naujus kokybinius ryšius su aplinka. Numatoma įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai bei trys pagrindiniai įėjimai, integruojant Molainių filtracijos parką į bendrą miesto sistemą. Parko sprendiniuose darniai panaudotas esamas reljefas ir vertingiausi želdiniai.

Molainių filtracijos parkas ne tik atkurs apleistą vietovę, bet ir taps gyvu pavyzdžiu, rodančiu, kaip gamta ir žmogus gali darniai sugyventi, demonstruodamas ekologinio atsigavimo galimybes ir skatindamas visuomenės sąmoningumą apie aplinkosaugą.