„Mėgintuvėlio“ šou bibliotekoje

Visiems kas teigia, jog mokslininkai – tai akiniuoti nuobodos, dieną naktį palinkę prie popierių, o chemijos mokslas – vien nyki teorija ir nuobodžios formulės, vertėtų susitikti su „Židinio“ bibliotekoje viešėjusiais svečiais – mokytoja, chemijos mokslų daktare Renata Česūniene ir jos vyru Laurynu. Pora yra mobilios kūrybinės „Mėgintuvėlio laboratorijos“ įkūrėjai ir trijų knygelių autoriai.

Renginio dalyviams svečiai netruko įrodyti, jog domėtis mokslu – ne tik naudinga, bet ir smagu, o chemijos burtams atsispirti neįmanoma.

Šis duetas bibliotekoje trumpam įkūrė tikrą chemijos laboratoriją su įvairaus dydžio kolbomis ir kolbutėmis, cilindriukais, pipetėmis bei paslaptingais skysčiais… Joje vyko įdomiausi pokštai bei stebuklai, kuriuos suaugusieji vadina eksperimentais.

Tačiau apie viską iš eilės.

Susirinkusieji „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos pradinukai nekantravo pasinerti į jiems dar nepažįstamą chemijos pasaulį. Apsirengę baltais chalatais, užsidėję apsauginius akinius ir pirštines, vaikai pirmiausia susipažino su pagrindiniais laboratorijoje naudojamais indais, saugumo taisyklėmis. O jau tuomet prasidėjo darbas šalčio, spalvų, skysčių burbulų ir ugnies laboratorijose.

„Mėgintuvėlio“ komanda sugebėjo sudominti visus: ir mažuosius dalyvius, ir suaugusius. Sudėtingus eksperimentus jie pateikė intriguojančiai, žaismingai, ir netgi spalvotai bei kvapniai! O kas svarbiausia, suteikė galimybę ne tik stebėti, bet ir kiekvienam pasijusti laboratorijos dalimi – liesti, patiems viską išbandyti. Taip šis mokslas tampa atraktyvesnis, labiau apčiuopiamas, vizualus, skatina didesnį susidomėjimą, norą pažinti.

Šalčio laboratorijoje vyko pažintis su sausu ledu arba anglies dioksidu. Vaikai nepabūgo rankose palaikyti – 80-ies laipsnių pagal Celsijų temperatūros leduką.

Skysčių laboratorijoje nuklojome stalus dūmais.

Spalvų laboratorijoje stebėjome kaip viena spalva virsta kita, pranyksta ir keičiasi. Patys bandėme skaidrų skystį paversti spalvotu tirpalu – žaliu, raudonu, mėlynu, violetiniu, geltonu ar purpuriniu.

Burbulų laboratorijoje iš kolbų išgavome paprastus ir figūrinius, skaidrius ir baltus, šiltus ir šaltus, mažus ir didelius burbulus. O viename milžiniško žmogaus dydžio burbulo viduje galėjo pabuvoti kiekvienas.

Paskutinis eksperimentas buvo pats karščiausias tiesiogine to žodžio prasme. Todėl šioje laboratorijoje dalyvavo tik suaugusieji. Jie galėjo „prisijaukinti“ ir savo rankose palaikyti ugnį.

Šis renginys buvo ne tik puiki pramoga, bet ir edukacija, kurios metu vaikai išgirdo apie Nobelio premiją, gamtinius ir žmonių sukurtus indikatorius, orą sudarančius elementus, šarminę, rūgštinę ir neutralią terpes. Mokiniai taip pat sužinojo, kodėl ir kaip vyksta įvairios cheminės reakcijos, bei daugybę naujų dalykų.

Renginio pradžioje Česūnų ištartas pažadas – „palikti nepaprastų įspūdžių“ – buvo išpildytas su kaupu. Kone kiekvienas teigė, jog tokiam smagiame renginyje dar neteko būti! Visi pasižadėjo skaityti knygas, mokytis įvairių dalykų. O išmokę tapti išradėjais ir įgytas žinias panaudoti tik geriems tikslams.

Šis užsiėmimas – tai Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamo projekto „Keliaujančių knygų portfelio paslaptys“ baigiamasis renginys.