Menkesnis derlius gamybos apimčių nepaveikė – „Anykščių vynas“ supirko daugiau uogų

„Anykščių vyno“ gamybos meistrai vasarą orus stebėjo įdėmiai kaip ir šalies ūkininkai. Vasaros ir rudens derlius turi didelę įtaką tik natūralias žaliavas, vaisius ir uogas, superkančios gamyklos planams. Vis dėlto, nors vasarą orai nelepino sodininkų, tačiau „Anykščių vynui“ pavyko supirkti netgi daugiau uogų negu pernai. Gamykla šiemet ypač padidino braškių supirkimą, kad naujas „Vorutos“ vynų šeimos narys, pusiau saldus braškių vynas, rinkoje užimtų dar tvirtesnes pozicijas.

Iš viso „Anykščių vynas“ šiemet supirko 163,7 tonos braškių, 72,4 tonos juodųjų serbentų ir 70 tonų aronijų uogų. Žaliavą gamyklai tiekia ir Lietuvos, ir kaimyninių šalių, Lenkijos, Latvijos, sodininkystės ūkiai – ilgametes vyno gamybos tradicijas puoselėjantis „Anykščių vynas“ yra gerai žinomas regiono vaisių ir uogų augintojams.

„Metų pradžioje pristatytas rožinės spalvos pusiau saldus braškių vynas „Voruta“ sulaukė didelio dėmesio ir gerų įvertinimų – Lietuvos vyno čempionate pelnė bronzos medalį ir atsidūrė greta geriausių vynų iš viso pasaulio. Vartotojų ir ekspertų atsiliepimai mus paskatino didinti gamybos apimtis ir ieškoti daugiau aukštos kokybės uogų. Šiemet orai braškėms nebuvo palankūs, derlius gana prastas, todėl uogos tapo tikra vasaros brangenybe. Tačiau pakilusi žaliavos kaina nesugriovė mūsų planų gaminti natūralų, aukštos kokybės gėrimą ir toliau turtinti lietuviško vyno kultūrą“, – teigia „Anykščių vyno“ gamybos direktorius Justinas Kanopa.

Priklausomai nuo žaliavų kokybės ir superkamo kiekio, už kilogramą braškių tiekėjams gamykla mokėjo nuo 1, 00 iki 1,05 euro, už juoduosius serbentus – nuo 19 iki 23 centų už kilogramą, o vidutinė aronijų kilogramo kaina siekė nuo 20 iki 21 cento. Šių metų uogų derlių „Anykščių vynas“ pradėjo pirkti birželio mėnesį, o baigė rugsėjo pradžioje.

Pasak J. Kanopos, superkamų žaliavų apimtys kasmet auga – šiemet gamykla įsigijo apie 10 procentų daugiau uogų ir vaisių negu praėjusiais metais. „Anykščių vyno“ gamybos direktoriaus teigimu, tai rodo, kad lietuviško vyno gamintojas ir svarbus regiono darbdavys ne tik išlaiko tvirtas pozicijas rinkoje, bet ir įgyja vis didesnį verslo pagreitį – auga eksportas, produktams suteikiami tautinio paveldo sertifikatai. „Greta anksčiau tautiniu paveldu pripažinto pusiau saldaus juodųjų serbentų vyno, šių metų pradžioje teisė taip vadintis gavo dar trys „Vorutos“ vynai: pusiau saldus obuolių, desertinis obuolių ir desertinis juodųjų serbentų. Todėl „Anykščių vyno“ produktai gali vis geriau ir plačiau atstovauti Lietuvai įvairiose pasaulio šalyse, tarptautinėse parodose“, – pabrėžia J. Kanopa.

Lietuviško vyno gamintojai, kaip ir vyndarystės meistrai visame pasaulyje, pirmiausia akcentuoja žaliavos kokybę. „Pernai nusprendėme pagaminti ir sukaupti didesnes vyšnių vyno atsargas ir sprendimas pasiteisino, nes šiemet šių kaulavaisių derlius buvo prastas ir uogų kokybė mūsų netenkino. Šiemet vyšnių nepirkome, tačiau natūralaus vyšnių vyno rinkoje pakaks“, – užtikrina „Anykščių vyno“ gamybos direktorius J. Kanopa ir pastebi, kad supirktų braškių, aronijų ir juodųjų serbentų kokybė buvo gera ir atitiko gamyklos taikomos standartus.

Iš viso „Anykščių vynas“ kasmet superka daugiau nei 22000 tonų vaisių ir uogų.