Miečionių jubiliatė

Etnografiniame gatviniame Miečionių kaime, viename iš senųjų paminklinių namų, pati viena sau ramiai gyvena Marija Elena Vitėnienė. Gražus jos dviejų galų namas, supamas aukštų medžių, didelis kiemas, šulinys su svirtimi, maži langučiai papuošti užuolaidėlėmis, ant palangių – gėlių vazonai… Šis pavasaris močiutei atnešė ir gražią šventę – 90-ąjį jubiliejų. Jubiliatę aplankė, pasveikino, šviesių dienų ir sveikatos linkėjo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir Mielagėnų seniūnas Adas Trakymas.

Tai nudžiugo Marija svečių sulaukusi, sakė jau kelinta diena sveikinimus priiminėjanti. Ir kaimynai sveikino, ir iš miestų atvažiavę jų vaikai, Estijoje gyvenanti vienintelė likusi sesuo Genutė skambino, ir anūkas iš Norvegijos… Moteris kviečia prisėsti, sausainiais, saldainiais vaišina ir apie savo ilgą ir sunkų gyvenimą pasakoja. Užaugo ji devynių vaikų šeimoje Skireliškės kaime Švenčionių rajone. Vaikystėje daug skurdo patyrė: ,,Šalau, vargau, badavau, nuo 8 metų tarnauti išėjau. Kad badavau, tai dabar visų gailiu: ir katinus benamius peniu, ir paukščiukus lesinu. Šuniukų gerų turėjau, ale gognujo (negi sakysi, kad mirė). 15-kos metų atvažiavau į Miečionis, pas vienų mokytojų tarnavau, ištekėjau, ji man ir vestuves iškėlė. Vyras Edmundas neblogas buvo, ale tik pirmus metus, paskui kai jau rasigėrė, tai, vargeli, tu mano…“. Vyrą moteris jau seniai palaidojo, ir sūnų – tokį jaunystėje dailų, gražų, labai į motiną panašų – degtinė paviliojo ir pražudė.

Marija kasdien rožančių sukalba ir džiaugiasi, kad jai Dievulis ,,protų davė gyvint“, moteris laukia pavasario, kai jau galės savo daržiuką susitvarkyti, ir dėkoja ,,geros dūšios“ seniūnui, kuris jai šulinio remontą suorganizavo, aplanko, pasikalba…

Lina Kovalevskienė