Miestą puošianti moksleivė padabins ir trečią stotelę

Jeigu ilgesnį laiką nepapiešiu, rankos savaime kyla tą daryti, sako jau du miesto autobusų stotelių paviljonus ištapiusi septyniolikametė Radvilė Tijūnelytė. Stotelės paviljonas, esantis Vytauto gatvėje, šalia ligoninės pastato, ryškiomis spalvomis nušvito prieš Miesto šventę. Vieną jo sienų papuošė įspūdingo dydžio – 120 centimetrų pločio ir 180 centimetrų aukščio – piešinys. Tai antrasis Antano Smetonos gimnazijos moksleivės, Meno mokyklos Dailės skyriaus auklėtinės R. Tijūnelytės darbas, papuošęs miesto statinius. Pirmuoju tokio paties dydžio šios moksleivės kūriniu buvo padabinta Kauno gatvėje, šalia Technologijų ir verslo mokyklos, esanti autobusų stotelė.

Pašnekovė prasitarė, kad norėtų per vasarą nutapyti ir trečią paveikslą miestui, šįkart – Užupio mikrorajonui.

Tapė per visą žiemą

Idėja padabinti vieną miesto erdvių gimė Radvilei grįžus po plenero Vepriuose, kai draugė papasakojo apie vykdomą gatvės meno projektą, kurio metu galima papuošti Ukmergę. Tada mergina atrankai pateikė keturis savo eskizinius darbus. Labiausiai vykusį variantą nuspręsta įgyvendinti autobusų stotelės laukimo paviljone prie Technologijų ir verslo mokyklos. Padabinti miesto stoteles kvietė rajono savivaldybė.

Projekto sumanytojai suteikė patalpas darbui ir aprūpino teptukais, dažais – viskuo, ko gali prireikti. Moksleivės laikinąja dirbtuve tapo Kultūros centre įsikūrusi vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“. „Kadangi buvo vasara, visi atostogavo, leido ten dirbti“, – kalbėjo pašnekovė.

Kadangi per mokslo metus atrasti daug laisvo laiko nebuvo lengva, sutarta, kad antrąjį kūrinį Radvilė nutapys per tapybos pamokas Meno mokykloje – juolab kad ir mokytojai neprieštaravo.

Abu jos piešiniai atlikti vienoda technika: plokštė nupurkšta aerozoliniais dažais, tapyta akrilu ir pigmentiniais dažais, po to – padengta laku.

Radvilė prasitarė, kad darbuojantis nuo 10 iki 17 valandos iš eskizo atlikti pirmąjį kūrinį užtruko kelias dienas. Antrajam nutapyti reikėjo daugiau laiko – mergina prie piešinio sugaišo visą žiemą.

Seserų laukia iš abiejų miesto pusių

Moksleivė pusiau juokais kalbėjo, jog darbus, papuošusius stoteles, ji dedikavusi savo seserims. Šitaip paveikslų autorė sakė galėsianti iš skirtingų miesto pusių pasitikti grįžtančias namo į Ukmergę jas abi.

Pirmąjį piešinį Radvilė skyrė sesei Paulinai, kuri Aleksandro Stulginskio universitete studijuoja miškininkystę: „Kai sesė grįžta iš Kauno, mieste ją pasitinka ir pasveikina mano piešinys“, – sakė ji. Vyriausiąją Martyną, kuri Vilniaus Universitete studijuoja sociologiją, jaunėlė nudžiugina stotelėje ties ligonine įkurdintu piešiniu.

R. Tijūnelytė šmaikštauja, jog antrasis jos darbas prie pat rajono Policijos komisariato „apsigyveno“ ne veltui. Bus kas saugo, juokauja moksleivė ir priduria: „Man rūpi, kad tausotų, bet aišku, tai nėra jau visiškai mano nuosavybė. Aš Ukmergei dovanoju, nuo žmonių priklauso, kaip jie tą priims“, – paaiškina Radvilė.

Moksleivė pasakojo, jog potraukį dailei jai perdavė vyresnės seserys, tačiau vėliau ji pati noriai įsitraukė į kūrybinį procesą ir dabar turinti daugiausia sąsajų su daile.

Iki tikslo – dar viena stotelė

Anot pašnekovės, autobuso stotelėje laukiantys ar pro šalį važiuojantys žmonės būna susimąstę, paskendę rūpesčiuose, pavargę, todėl šiais ryškiais meno kūriniais siekianti praskaidrinti jų mintis.

Kai mergina projekto sumanytojams parodė pirmąjį eskizą, buvo galvota, kur jį pritaikyti. Galiausiai nuspręsta piešiniu papuošti stotelę. O kai piešė antrojo darbo eskizus, ji jau žinojo, kad jis vėl „apsigyvens“ stotelėje. Mergina neslepia per vasarą planuojanti nutapyti dar vieną darbą. Juo rudenį būtų papuošta trečioji miesto stotelė. Šįkart Radvilė pasirinko Užupyje, šalia AB „Ukmergės gelžbetonis“ įmonės, esantį paviljoną.

Moksleivė sako sąmoningai nusprendusi papuošti skirtingose miesto pusėse esančius autobuso stotelių paviljonus, nes, žiūrint iš meninės pusės, kūrinius pamato didesnis srautas praeivių. „Gatvės meno tikslas yra priartinti meną prie žmonių. Vieni žmonės vaikšto iš vienos pusės, kiti – iš kitos“, – samprotavo R. Tijūnelytė.

Surengė penkias parodas

Iš Prienų miestelio kilusios merginos šeima į Ukmergę gyventi atsikraustė prieš kelerius metus. Dabar ji yra Antano Smetonos gimnazijos ketvirtokė, baigusi Meno mokyklos Dailės skyriaus pagrindinio ugdymo programą, lanko tikslinio ugdymo programą: piešimą ir tapybą. Moksleivė svajoja studijuoti menus. „Noriu mokytis, stengtis, nes mėginsiu stoti į Dailės akademiją. Vilniaus dailės akademijoje noriu studijuoti freską“, – sako Radvilė.

R. Tijūnelytė dailės mokyklą lanko nuo 6 klasės. 2012 metais, kai buvo aštuntokė, mokytojai pasiūlė jai Vaikų bibliotekoje surengti parodą – tada ji savo asmeninėje parodoje eksponavo beveik pusšimtį piešinių. „Tai nebuvo ant drobės tapyti, o akvarele atlikti darbai“, – pasakojo moksleivė.

Dar mokyklos nebaigusi mergina yra surengusi penkias personalines darbų parodas: dvi Antano Smetonos gimnazijoje, po vieną Vaikų bibliotekoje, Dukstynos pagrindinėje mokykloje bei Seimo parodų galerijoje.
Nuotraukoje: R. Tijūnelytė šalia naujausio savo darbo.

Raminta PETRUSEVIČIENĖ