Miesto šventę šventėme kartu!

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „2-asis aukštas“ atidaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybės absolventų – magistrės Monikos Čiurlytės ir bakalaurų Augusto Makricko, Justo Juzėno – baigiamųjų darbų paroda „Panevėžio centrinės dalies urbanistinių erdvių sistemos urbanistinė architektūrinė koncepcija“. Darbų vadovas – architektas prof. Algis Vyšniūnas.

Gausiai susirinkusiems parodos svečiams jaunieji architektai ir jų darbų vadovas pristatė įdomias Panevėžio centro architektūrines vizijas. Susidomėję svečiai apžiūrinėjo maketus ir planšetus, stebėdamiesi autorių fantazija ir džiaugdamiesi, kad jaunieji talentai savo darbus skyrė gimtajam miestui.

„Noriu pasidžiaugti, kad po kelerių metų pavyko realizuoti seną svajonę – atsivežti Panevėžio tematika atliktus darbus. Svarbu, kad jų autoriai yra panevėžiečiai, Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtiniai“, – parodos atidaryme kalbėjo Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

Prof. A. Vyšniūnas teigė, kad parodoje eksponuojami darbai – rimta paraiška gyvenimui. Profesoriaus nuomone, mokyklos, kurios taip gerai paruošia savo mokinius, turėtų būti apdovanojamos.

Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmąjį savaitgalį įsisiūbavo Panevėžio dienos: minėjome 512-ąjį miesto gimtadienį.

Šiųmetinis šventės šūkis – „Panevėžys – kūrybingas miestas“, nepaliko abejingo ir Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvo. Tad džiugiai prisijungėme prie šventinės programos ir turėjome puikią progą pademonstruoti, kokie esame energingi, draugiški bei kūrybingi.

Rugsėjo 5 d. kvietėme panevėžiečius bei miesto svečius nepraeiti pro Laisvės aikštėje įsikūrusį bibliotekos kampelį – prozos ir poezijos suolelius. Čia laukė lengvos užduotėlės, gera nuotaika, svaigi muzika, mažos staigmenos ir ne tik…

Tądien ne tik dalinome lankstinukus su naudinga informacija apie biblioteką, bet ir dovanojome gerą nuotaiką ir šypsenas praeiviams.

Bet apie viską iš pradžių. Bibliotekos kolektyvas „šefuotus“ suolelius papuošė kaip dera – pasakiškai rudeniškai. Žaisminga kompozicija iš obuolių, pintinaitės su sodo gėrybėmis, susirangiusi kirmėlytė ir pats meškiukas Rudnosiukas sugulė ant dviejų suoliukų. Pasakiškai šventiškai pasidabino ir darbuotojos, – geroji ragana Irena, pasakų bobutė Alvyda, bei elegantiškos damos Sandra ir Loreta – kvietusios nepraeiti pro šalį.

Prie vaikams skirto suolelio Irena su Alvyda klausė mažųjų panevėžiečių, ar jie moka skaityti. Išgirdusios teigiamą atsakymą, ragino pademonstruoti savo įgūdžius ir paskaityti ištrauką iš Vytės Nemunėlio eiliuotos pasakos „Meškiukas Rudnosiukas“. Šią užduotį atlikusiems buvo dovanojamas popierinis meškiukas su pasakos tekstu, informacija, kur galima atrasti daugiau pasakų, o taip pat ir saldi karamelė.

Šalia suaugusiems skirto suoliuko praeiviai galėjo sudalyvauti Sandros ir Loretos organizuotoje poezijos viktorinoje. Skamba intriguojančiai ir gan sudėtingai, tačiau iš tikrųjų visas veiksmas vyko gan paprastai. Tereikėjo iš popierinio ramunės žiedo traukti lapelius, ant kurių buvo surašyti žinomiausi ir populiariausi Maironio, P. Širvio, S. Neries eilėraščiai – „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“, „Nesek sau rožės prie kasų“, „Prie pasakų miesto“, „Pražydo linai“, „Senelės pasaka“, „Kaip žydėjimas vyšnios“, „Diemedžiu žydėsiu“, „Alyvos“ ir kt. O perskaičius eiles, teliko atspėti, kas gi jų autorius. Be apdovanojimų neliko nei vienas – už drąsą ir dalyvavimą, na ir žinoma, už teisingus atsakymus vaišiname obuoliais, dalinome rašiklius.

Žmonėms taip pat pasiūlėme savotiškai išsiburti, ir jie noriai traukė antrosios ramunės žiedus, kurie buvo išmarginti palinkėjimais bei gražiomis sentencijomis.

Ir tai dar ne viskas. Panevėžio Muzikinio teatro atstovė Sigita prisidėjo prie bibliotekos kolektyvo suolelio ir kvietė pasimėgauti ne tik eilėraščių, bet ir skambiais smuiko garsų ritmais.

Džiaugiamės, kad susidomėjimo mumis netrūko. Pradžioje smalsiai dirsčioję, nedrąsiai stebėję, kas čia vyksta, vėliau prie suolelių traukė būriais. Vieni norėjo tiesiog nusifotografuoti kartu, kiti pasėdėti, pasiklausyti, dar kiti – pasišnekučiuoti, treti – aktyviai sudalyvauti poezijos viktorinoje ar pasakos skaityme. Kartu su mumis skaitė mamos ir tėčiai su vaikais, močiutės su anūkais, draugai ir kolegos, net ir šventės dalyviai – folkloro ansamblio nariai, kojūkininkai, ne tik panevėžiečiai, bet ir miesto svečiai.
Indrė Lašinytė