Miglė Bukauskaitė (10 kl.)

Reikalavimai

Nekviesk manęs lipšniu svetimu balsu.

Neliesk mano kaklo ledinėmis rankomis.

Neglostyk mano akių vokų savo degančiais pirštų galiukais.

Netykok manęs čia pat už kampo, net jeigu ir atrodau liūdna.

Nelauk manęs pasislėpęs po lova.

Paskutinį kartą prašau: gripe, išeik! Dabar pas mane svečiuojasi alergija.

Įsimintiniausias nusikaltėlio Lauryno „vyriškasis“ žygdarbis

• Vyrai, aš jums prisiekiu, nieko tyresnio už tas akis nesu regėjęs. Kas kad jos tuščiai žvelgė į niekur. Prisiekiu, jos nemelavo, kaip ir tos švelniai besiliečiančios lūpos. Patikėkit, jos išmano žymiai daugiau nei pasako. Ir žinokit, kvepėti taip gali tik ji. Man net galva susisuko lyg pirmą sykį užsimojus kirviu. O prisiliesti prie jos iki manęs dar niekam nebuvo tekę. Aš buvau pirmasis, ją prisijaukinęs. Sakau jums, vyrai, niekada nepamirškit pirmosios sugautos žuvies. Niekada nepamirškit, – tokie buvo paskutiniai Lauryno žodžiai kameros bičiuliams.