Minimos 140-osios skulptoriaus Juozo Zikaro metinės

Šiais metais minimos 140-osios Juozo Zikaro (1881 11 18–1944 11 10) – vieno pirmųjų profesionalių ir garsiausių XX a. pirmos pusės lietuvių skulptorių, daugelio nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių kūrinių autoriaus, kilusio iš Panevėžio krašto (Paliukų k., Pumpėnų valsč.), – gimimo metinės. Šimtas metų sueina bene žymiausiai jo skulptūrai „Laisvė“. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus paskelbė skulptoriaus J. Zikaro metais.

J.Zikaro gyvenimo kelias glaudžiai susijęs su Panevėžiu. 1919–1928 m. jis čia gyveno ir kūrė, dirbo dailės mokytoju Panevėžio valstybinėje gimnazijoje bei Mokytojų seminarijoje. 1928 m. tuometinio švietimo ministro kvietimu jis persikėlė į Kauną. 1929 m. pradėjo dėstytojauti Kauno meno mokykloje ir joje dirbo iki savo tragiškos mirties. 1944 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Palaužtas sovietinio saugumo persekiojimų ir tardymų, J. Zikaras tragiškai mirė 1944 m. lapkričio 10 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Gyvendamas Panevėžyje J. Zikaras sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių: Laisvės statulą (jos kopija puošia Prezidentūros reprezentacinę salę), Knygnešio skulptūrą Kauno karo muziejaus sodelyje, Lietuvos Respublikos monetas, daugelio iškilių valstybės ir visuomenės veikėjų biustus ir bareljefus.

Zikaro sukurta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros pagrindinio altoriaus skulptūra, buvusiame Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastato salėje sukurti 12 „Atlantų“. Gyvendamas Panevėžyje skulptorius biustuose įamžino lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjus J. Basanavičių ir V. Kudirką. Čia sukurti ir Vydūno, J. Šliūpo, vyskupo K. Paltaroko, Maironio, Jonušo Radvilos, bendradarbių mokytojų (M. Grigonio ir kt.) skulptūriniai portretai. Panevėžyje gimė kompozicijos „Bedarbis“, „Be vietos“, „Ant vieškelio“, „Prie valstybės lovio“, „Jūratė ir Kastytis“, „Sapnas“, „Lietuvaitė“, „Skausmas“, „Svajonė“, „Sūnus palaidūnas“, „Moderniška Madona“ ir kt. Be to, J. Zikaras sukūrė Mąstytojo, Motinos skulptūras, Šv. Petro ir Povilo skulptūras Paįstrio bažnyčioje, M. K. Čiurlionio antkapinį paminklą (Vilniaus Rasų kapinėse), S. Daukanto biustą, A. Smetonos ir daugelio kitų žymių žmonių bareljefus, Vytauto Didžiojo, vyskupo M. Giedraičio, J. Tumo-Vaižganto atminimo medalius, Lietuvos nepriklausomybės jubiliejinį medalį.
Zikaras yra XX a. pirmosios pusės Lietuvos meno klasikas. Skulptorius emociškai taikliai atsiliepė į visuomenės gyvenimo aktualijas, jo kūriniai formavo ir formuoja lietuvių pilietinius bei tautinius jausmus. Taip pat yra vienas iš tarpukario dailininkų kartos mokytojų ir ugdytojų. 2012 m. J. Zikarui suteiktas Panevėžio miesto Garbės piliečio vardas.

Minėdamas J. Zikaro 140-ąsias gimimo metines Panevėžio kraštotyros muziejus įgyvendina projektą „Juozo Zikaro metų minėjimo renginiai Panevėžio muziejuje“ taip pristatydamas šią neeilinę asmenybę. Vienas artimiausių renginių – jau šiandien, lapkričio 18 d. 17 val. Kraštotyros muziejuje, kur vyks parodos „Juozo Zikaro studijoje“, skirtoje skulptoriaus, pedagogo, Panevėžio miesto garbės piliečio Juozo Zikaro gimimo jubiliejui, atidarymas. Parodoje gyventojai pamatys eksponuojamus J. Zikaro skulptūros, tapybos, grafikos darbus, numizmatiką, jo darbo stalą-turnetę. Didžioji dalis originalių parodos eksponatų yra iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų, keturis XX a. III deš. Panevėžyje sukurtus dailės kūrinius parodai deponavo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Lapkričio 19 d. 10 val. panevėžiečiai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Iš Panevėžio praeities: Juozas Zikaras ir jo kultūrinė aplinka“, skirtoje skulptoriaus J. Zikaro 140-osioms gimimo metinėms.

Komunikacijos skyrius