Mintys apie Laisvę
Kristaus laikais izraelitai pirmieji išgirdo apie galimybę išsilaisvinti iš blogio. Bet jie nežmoniškai troško vien politinės, t.y. išorinės laisvės. Jie nesuprato Gerosios Naujienos apie Dievo vaikų laisvę.
Nesiekdami vidinės laisvės, izraelitai buvo romėnų sutriuškinti ir išvaryti iš savo tėvynės. Ilgai klajojo kentėdami įvairias kančias bei patyčias pakol po ilgų istorijos amžių vėl sugrįžo į savo tėvynę.
Laisvė kaip ir žmogus yra Dievo dovana. Visa tai reikia saugoti ir branginti. Kelias į Laisvę nėra rožėmis klotas. Kartais reikia ilgai laukti šio stebuklo, net paaukoti gyvybę.
Savo Tėvynės Nepriklausomybės siekius aš noriu palyginti su Jericho rožės spindesiu.
Kepino kaitri saulė. Keliauninkas keliavo per dykumas ir pusdykumes. Išalko, pavargo. Atsisėdo pailsėti po medžiu. Prie savo kojų žmogus pamatė besivoliojantį sudžiūvusį, tarsi niekam nereikalingą gėlės žiedą. Šį gėlės žiedą, keliauninkai paspirdavo tolyn, kad nesimaišytų po jų kojomis.
Keliauninkas padėjo žiedą delne, pradėjo jį tyrinėti. Greitai apsiniaukė dangus, pasislėpė saulė. Prapliupo lietus. Dideli lietaus lašai tyško į delną. Ir įvyko stebuklas. Žiedas žmogaus delne suspindo gražiausiomis spalvomis.
Taigi 1991 m. sausio 13 d. mūsų tauta susivienijusi maldomis, giesmėmis ir dainomis, praliejusi didvyrių kraują, apgynė Lietuvos valstybės Laisvę ir surado savo ,, Jericho rožę‘‘. Ji suspindo tikėjimo, meilės, patriotizmo, laisvės, vienybės – spalvomis. Šios rožės spalvų spindesys jau saugomas 31 metus mūsų tautos delnuose, širdyse bei sielose. Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų trokštame, kad ji vis kasmet spindėtų naujomis ir dar gražesnėmis spalvomis, kurios primintų mūsų Lietuvos valstybės istorinę praeitį ir dabartį. Tik reikia mums vienytis, o ne skaldytis.
2022 m. sausio 15 d. Vlada Čirvinskienė, Pasvalys
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!