Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu šalyje vyrauja III gaisringumo klasė. Tai reiškia vidutinį gaisrų pavojų, kuomet sąlygos liepsnoms kilti yra vidutiniškai palankios (tikimybė siekia 10–30 proc.), tačiau kyla rizika kilti vidutiniams ir stipriems žemutiniams gaisrams.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, iki liepos 30 d. jų patikėjimo teise prižiūrimuose miškuose jau kilo 92 gaisrai, kurie išdegino beveik 46 hektarų (45,98 ha) plotą. Vidutinis vieno miško gaisro plotas šiemet siekia apie 0,50 ha.
Atlikta analizė rodo, kad pranešimų apie galimus gaisrus skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga. Į galimų miško gaisrų paiešką miškininkai šiemet vyko jau daugiau nei 410 kartų. Palyginimui, 2025 m. iki liepos 30 d. tokios išvykos buvo 244, o 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 175.
Gaisrus sukelia žmogiškasis faktorius
Šiemet, kaip ir kasmet, pagrindinė miško gaisrų priežastis išlieka ta pati – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi. Liepsnos dažniausiai įsiplieskia dėl numestų neužgesintų cigarečių nuorūkų, degtukų ar po poilsio gamtoje paliktų rusenančių laužaviečių.
Gaisrų sezono metu, kuris trunka nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. (priklausomai nuo orų, kartais prasideda jau kovo viduryje ir tęsiasi iki spalio vidurio), VMU miškininkai per savaitę vidutiniškai gesina 4 gaisrus.
Tačiau situacija tampa itin įtempta, kai gaisringumas šalyje pasiekia IV ar dar aukštesnę klasę – tuomet kai kuriomis dienomis miškininkams tenka vykti gesinti daugiau nei 5 gaisrus per parą.
Miškininkai ragina gyventojus lankantis miškuose elgtis itin atsakingai, nemesti nuorūkų ir ugnį kurti tik tam skirtose, atitinkamai įrengtose stovyklavietėse.
