Komentarai - 2020-02-08

Mokinio pusmečio pasiekimai. Nuosprendis ar „varnelė“?

Doc. dr. Nerijus Pačėsa, Erudito licėjaus direktorius

Sausio ir vasario sandūra – pats mokslo metų vidurys. Laikas mokinių pusmečio pažangos ir pasiekimų vertinimams, kurių nekantraudami laukia kiekvieno mokyklinuko tėvai. Kaip „skaityti“ vertinimų rezultatus, kad šie nekeltų bereikalingos įtampos ar paiko džiaugsmo?

Iš praktikos matau, kad šie vertinimai ypač rūpi pradinukų tėveliams. Tai galimybė susidaryti vaizdą, kaip vaikui sekasi ne namų ir nebe darželio aplinkoje, pamatyti atžalą mokytojo akimis. Visiškai suprantama, mat šiuo etapu kiekvienas rimtesnis žinių patikrinimas vyksta pirmą kartą atžalos gyvenime. Tad nenuostabu, kad jam specialiai ruošiamasi, o vėliau, priklausomai nuo rezultatų, džiaugiamasi arba nusimenama.

Siekti kuo geresnių rezultatų ir aptarti pasiekimus – puiku, tačiau pernelyg stropiu dėmesiu formalumams rizikuojame į antrą planą nepelnytai nustumti mokymosi proceso reikšmę. O šis ir prašosi pokyčių, ir natūraliai kinta.

Metų pradžia yra ir pasaulinių švietimo renginių ciklo atskaitos taškas. Prieš savaitę jį pradėjo tarptautinė švietimo technologijų paroda „BETT 2020“, kuri į Londoną sutraukė daugiau kaip 35 tūkst. svečių iš beveik pusšimčio valstybių.

Atsidūręs futuristiniame robotų ir papildytosios realybės pasaulyje pamatai, kiek šviesiausių protų kryptingai dirba edtech srityje ir tobulina techninius sprendimus bei turinį, pritaikytą įtraukiajam ugdymui. Ugdymui, kuris užtikrintų lygias mokymosi galimybes visiems, nepriklausomai nuo lyties, kilmės, kalbos ir kitų veiksnių, sudarančių pasaulio įvairovę. Bet drauge leistų tobulėti individualiu tempu, pagal savo poreikius bei interesus.

Įtraukusis ugdymas siūlo kitaip pažvelgti ne tik į klasikinį mokymosi, bet ir mokymo procesą. Ateities mokyklos mokytojams nebereikės tikrinti sąsiuvinių ir pildyti žurnalų – fiksuoti mokinio pažangą padės dirbtinio intelekto sprendimai. Šie prisitaiko prie konkretaus asmens pranašumų ir silpnybių bei nuosekliai, bet subtiliai ir individualiai veda jį geriausių įmanomų rezultatų link.

Tradicinė pamokos forma taip pat keičiasi. Papildytosios ir virtualios realybės technikos bei interaktyvus turinys verčia tradicines istorijos pamokas nepamirštama kelione laiku, o biologijos laboratorinį – kvapą gniaužiančia ekskursija į ląstelės vidų. Tad klasikinį informacijos transliuotojo vaidmenį mokytojas keičia mentoriaus arba lyderio amplua.

Apibendrinant, pagrindinis visų edukacijos inovacijų tikslas – kad mokinių įgytos žinios, užuot išblukusios iškart po jų patikrinimo, taptų patirtimi. Kurią kartu su bendravimo, komandinio darbo, problemų sprendimo ir kitais įgūdžiais kiekvienas jaunas žmogus, paliekantis mokyklos suolą, nešasi į savo, jau suaugusiojo, gyvenimą.

Todėl siūlau neįstrigti ties pusmečio pažangos vertinimu – jų bus dar ne vienas. Mes, suaugusieji, iš savo patirties žinome, jog kiekvieno dabartinio mokinio laukia begalė situacijų, kuriuose reikės išmėginti save ir atskleisti reakcijos greitį, gebėjimą atsispirti stresui, proto aštrumą, o kitąsyk – mokėjimą atsitraukti, susitaikyti su pralaimėjimu bei žengti kitą žingsnį į priekį. Pagalvokime, kaip padėti savo vaikui pripildyti dienas prasmingo ir įdomaus mokymosi, kuris padėtų mėgautis gyvenimo kelione, ir, ne mažiau svarbu, joje jaustis drąsiai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: