Mokslo pažinimo literatūra: talentas mokslą paversti istorijomis

Gali pasirodyti, kad pramoginių laidų prodiuseris ir vedėjas Arūnas Valinskas skaito tik rimtąją literatūrą. Lygiai  tą patį galima pamanyti apie jo televizijos žaidimo „Auksinis protas“ kolegą, žurnalistą, „Laisvės TV“ įkūrėją Andrių Tapiną. „Mane domina įvairios knygos, žmogus daug praranda, jei neskaito. Tai galioja ir mokslo, ir pažinimo literatūrai, ir romanams“, – sako Arūnas, o Andrius priduria, kad intelektinis laisvalaikio leidimo būdas su knygomis yra kur kas naudingesnis nei bukas spoksojimas į televizoriaus ekraną.

Arūnui Valinskui šypsnį kelia susireikšminusių intelektualų paburnojimai, kad grožinės literatūros skaityti neverta, ji tarsi prastesnė už mokslo populiarinimo knygas, biografijas ar istorinius veikalus. „Joks protingas žmogus savęs neribos“, – sako populiarių televizijos žaidimų rengėjas

Vis dėlto, be populiariosios mokslo literatūros, bet žodynų ir enciklopedijų jis nepajudėtų iš vietos, rengdamas klausimus savo laidoms. Lygiai taip pat, kaip ir Andrius Tapinas. Tik Arūnas mėgsta skaityti popierines, o Andrius, kai tik gali, renkasi elektronines knygas.

„Mano pasaulį apvertė Carlo Sagano knyga „Demonų apsėstas pasaulis“. Tai buvo knyga laiku ir vietoje, paskatinusi keliauti tolyn, atvėrusi naujus pasaulius ir uždavusi naujų klausimų. Taip nutinka su kiekviena gera knyga, man rodos, klausimai, kurie kyla, veda į naujus ieškojimus, – sako Arūnas ir pamini dar vieno rašytojo pavardę – Jules Verne. – Daugelis vaikystėje perskaitėme visas šio rašytojo knygas. Tada tik negalėjome suprasti, kad rašytojas turėjo nepaprastą talentą mokslą paversti istorijomis. Kai kurios jo istorijos taip ir liko fantazijų lygmenyje, tačiau kai kurias šiandien matome gyvenime“. Arūnas neabejoja: didžiulis talentas apie svarbiausius pasaulio dalykus kalbėti ne mokslo kalba, o taip, kad būtų malonu ir aišku skaityti.

„Klausimai, kuriuos tenka sugalvoti savo žaidimams yra nuolatinis proto lavinimas, – teigia Andrius Tapinas. – Klausimais verčiu įdomiausius faktus, kuriuos randu knygose. Lengva paklausti, kas yra Mozambiko sostinė, tačiau tam, kad žaidėjai pasuktų galvą, lyg mechanikas turi sukonstruoti galvosūkį visai iš kitos pusės“.

Arūnas mėgsta kartoti arabų išmintį: knygos yra žinių šaltinis, gerkite jei esate ištroškę. „Gaila, kad ištroškusiųjų vis mažėja“, – šypteli ir priduria, kad knygų pasaulyje yra labai svarbu žinoti, ko ieškai. Tuomet lengviau suvokti, kur ieškoti.

„Skaitydamas knygas juk negalvoji, kad jos pakels tavo intelektą, kiekviena knyga man yra iššūkis, užduotis. Dar vaikystėje atsakymų į man kylančius klausimus ieškodavau

bibliotekose, žinynuose ir enciklopedijose. Man rodos, visa tai vėliau atsiduria po gražiu žodžiu – išsilavinimas“.

 Trys knygos, kurias perskaitė Arūnas Valinskas ir Andrius Tapinas

Anja Røyne (iš norvegų kalbos vertė Nora Strikauskaitė) „Elementai: kaip geležis pradeda kvėpuoti, o kalis matyti ir kitos puikios cheminių elementų savybės“ 

Oslo universiteto Fizikos instituto mokslininkė ir dėstytoja, asmeninio tinklaraščio autorė Anja Røyne šią knygą parašė norėdama pasikalbėti apie tai, kodėl kartais, kai mes konstruojame daiktus, maistą ir galų gale save pačius, gauname fantastiškų ir katastrofiškų rezultatų. Mokslininkė įsitikinusi, kad tik supratę, apie ką kalbame, galime ieškoti sprendimų, kurie iš tiesų turės reikšmės gyvenantiems po mūsų.

Savo knygoje ji pateikia išsamų mūsų planetos išteklių žemėlapį ir apžvelgia nuo jų neabejotinai priklausomos žmonijos ateities perspektyvas.

Hannah Fry (iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė) „Hello world“. Kaip būti žmogumi algoritmų pasaulyje

Nenumaldomai artėjame prie algoritmų amžiaus, kuriame neapleidžia jausmas, kad visa valdžia priklausys technologijoms. Šios kodų sekos mums jau diktuoja, ką žiūrėti, kur eiti, kam skirti pasimatymą, ir net formuoja mūsų nuomonę, už ką balsuoti rinkimuose.

Matematikės, Londono universiteto koledžo profesorės, dokumentinių filmų kūrėjos   Hannahos Fry knyga „Hello world“ kviečia mus į kelionę, kurioje pažvelgsime į algoritmus, supančius mus kasdieniniame gyvenime. Susiedama tikras istorijas su matematiko mokslu paremtais įtikinamais paaiškinimais, knygos autorė skaitytojui pačiam leidžia įvertinti algoritmų galią.

Matt Parker  (iš anglų kalbos vertė Ieva Skalinskaitė) „Klastingasis Pi“

Kodėl tiltas ima siūbuoti, nors neturėtų? Kodėl mįslingai dingsta milijardai dolerių? Kodėl dreba pastatas, kai jo rezonansinis dažnis sutampa su tuo, kuriuo vyksta sporto treniruotė pagal „Snap“ 1990 metų hitą „I’ve Got The Power“? Atsakymas į šiuos klausimus – matematika arba, tiksliau, matematinės klaidos.

Iš Australijos į Londoną persikėlęs matematikas, Londono Karalienės Marijos universiteto dėstytojas Mattas Parkeris kalba apie tai, kad matematika pasislėpusi daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Pasakodamas istorijas apie gedimus, per plauką išvengtus incidentus ir nesėkmes, susijusias su internetu, stambiais duomenimis, rinkimais, kelio ženklais, loterijomis, Romos imperija ir nelaimingąja olimpinėse žaidynėse dalyvauti turėjusia šaulių komanda, Mattas Parkeris atskleidžia, kaip netikėtai matematika kai kada apvilia ir kokią svarbią vietą ji apskritai užima pasaulyje. Atskleidžia linksmai, šelmiškai ir protingai vienu metu.