Organizatorių nuotr.

Molėtų gyventojai pavyzdingai įsitraukia į ekologiją puoselėjančius projektus: sodina medelius, rūšiuoja atliekas, statosi nuotekų valymo įrenginius

Ežerų kraštu vadinami Molėtai – miestas, traukiantis ne tik turistus, bet ir naujus gyventojus, jaunas šeimas. Čia žaliuoja gamta, nėra didmiesčiams būdingo triukšmo, daug veiklos ir pramogų. Miesto savivaldybė įgyvendina ne vieną projektą, kurio dėka Molėtai ir Molėtų rajonas tampa dar švaresnis ir tvaresnis, bet didelių iniciatyvų imasi ir patys molėtiškiai, skelbdami poreikį rūšiavimo konteineriams ar burdamiesi į talkas medelių sodinimui.

Šį šeštadienį per „Lietuvos ryto“ televiziją rodoma laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“ lankysis ežerų krašte – Molėtuose. Būtent čia skaičiuojama apie 300 ežerų, o gamtos ramybė pajusti kasmet čia atvyksta apie 150 tūkst. turistų. Juos traukia ne tik vandens pramogos, bet ir muziejai, skulptūrų parkai, pažintiniai takai, dvarai, žirgynai.

Tai rytų Lietuvos miestas, žavintis švariu oru ir nepakartojamu kraštovaizdžiu. Rekreaciją Molėtų savivaldybė yra paskelbusi prioritetine vystymosi sritimi, todėl gerinama poilsio ir turizmo infrastruktūra bei plėtojamas ekologinis ūkis.

„Molėtai šiandien gyvena geromis nuotaikomis ir ateities vizijomis. Įgyvendiname nemažai tvarių projektų. Siekiame, kad rajono teritorija būtų kurortinė, dėl to jau žengėme pirmuosius žingsnius. Dirbame, kad Molėtai būtų patrauklūs, šiuolaikiški, kad išpildytume miesto šūkį, jog čia viskas tikra“, – laidoje pasakos Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys.

Anot laidos pašnekovo, šiandien Molėtuose yra įgyvendinami keturi aplinkos projektų valdymo agentūros projektai, tekstilės konteinerių ir maisto atliekų tvarkymo plėtra. Prie šių iniciatyvų noriai prisideda ir patys miesto gyventojai, išreikšdami poreikius švaresnio rytojaus tikslui.

„Šiais metais, ko gero, pirmieji Lietuvoje, daugiabučių namų gyventojams pradėjome dalinti kibirėlius maisto atliekoms rinkti, kad būtų jas patogiau atnešti iki bendrų maisto atliekų konteinerių, kad į maisto atliekas nepakliūtų plastikiniai maišeliai ar panašiai. Mūsų rajone atsiranda naujų gyventojų, atsikeliančių iš aplinkinių rajonų ir matome poreikį ne tik tai maisto atliekoms rūšiuoti, bet ir pakuotėms. Šiais metais miestas dar pasipildys net 400 konteinerių, skirtų pakuočių rūšiavimui. Toks poreikis buvo iš pačių gyventojų“, – teigs S. Žvinys.

Miesto savivaldybė taip pat išskirtinį dėmesį skiria ir asbesto atliekų tvarkymui. Šiuo metu miestas iš gyventojų yra surinkęs jau daugiau nei 117 tonų atliekų. Rajone vykdomi ir individualių namų prijungimo prie centralizuoto nuotekų ir vandentiekio tinklų projektai. Šis projektas jau gali pasidžiaugti pasiekęs 98 proc. prijungimą.

„Savivaldybė skiria finansavimą ir toms individualioms valdoms, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų. Tie gyventojai statosi valymo įrenginius, jiems yra paskata, kad jie juos įsirengtų, kad būtų tausojama gamta“, – pasakos S. Žvinys.

Molėtų rajonas aktyviai vykdo ir daugiabučių namų renovaciją bei skatina gyventojus renovuoti senos statybos namus. Savivaldybė rūpinasi ir gatvių apšvietimo modernizavimu, ne tik mieste, bet ir visame rajone. Gyventojus motyvuoja ir tai, kad renovavus daugiabutį miesto savivaldybė didesnį dėmesį skiria aplinkos ir gerbūvio tvarkymui šalia renovuoto pastato. Tačiau iniciatyvų netrūksta ne tik iš savivaldybė, o ir iš pačių molėtiškių, kurie buriasi į veiklias bendruomenes bei kartu įgyvendina gražius, ekologiškus projektus.

„Mūsų bendra politika, požiūris ir į priekį viltis yra paremta išmaniomis, švariomis, žaliomis technologijomis, ką supranta ir čia įsikuriančios įmonės. Iniciatyvų matome ir iš pačių piliečių, pavyzdžiui Dakaro lenktynininkas Vaidotas Žala kartu su kitais bendraminčiais neseniai pasodino tūkstantį medelių, tokį parką, kaip jis sako, kompensaciją už savo padarytas nuodėmes gamtai, taršą ir kelių niokojimą. Tokie geri pavyzdžiai užkrečia“, –  laidoje tvirtins Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gediminas Putvinskas.

Lapkričio 17 d. Molėtuose vyko ir kasmet organizuojamas, tradicinis geologijos įmonių ir kontrolės reguliavimo institucijų specialistų pasitarimo seminaro programa. Tokie renginiai organizuojami jau 15 metų ir kasmet aptarti to meto svarbiausių klausimų susirenka geologai iš visos Lietuvos.

„Šiandien labai aktualūs vandens išteklių gavybos klausimai, teisiniai klausimai ir inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Visoms statyboms reikia smėlio, žvyro ir tais ištekliais bei jų gavyba mes rūpinamės, nes kiekvieną dieną jų išgavimas vis sunkėja. Ne dėl techninių kliūčių, bet dėl besikeičiančių teisės aktų, kurie sunkina tas aplinkybes“, – laidoje atskleis geologijos įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Antanas Marcinonis.

Ši asociacija buria įmones, kurios užsiima geologine veikla, tad problemų ir klausimų spektras – platus. Didžioji dalis šių metų konferencijos buvo skirta grunto pagrindo tyrimų keliamiems iššūkiams.

„Asociacijos veikla yra didžiulė, tačiau visuomenei, greičiausiai, nelabai žinoma, nes mūsų –geologų – šalyje yra nedaug. Čia bendruomenė, kur visi visus pažįsta, nedidelė, bet sprendžia didelius uždavinius. Tą, ką mes suprantam, ne visada supranta visuomenė, valdžia ir dėl to reikalingas didelis darbas bei užsispyrimas“, – pripažins geologijos įmonių asociacijos vadovas Saulius Gegieckas.

Į konferencijas kasmet atvyksta ir tarnybos atstovai. Tokiu būdu kuriamas abipusis bendradarbiavimas, sklandus ryšys ir skirtingus sektorius tenkinantys kompromisai.

„Džiaugiamės tuo bendradarbiavimu, tik žinoma, ne visą laiką sutampa reguliuotojo ir sektoriaus nuomonės, turime tam tikrų diskusijų klausimų, bet randame kompromisus. Asociacijai priklausančios įmonės apima visą geologijos tyrimų spektrą Lietuvoje, nors mes, kaip žmonės, to kasdien nepastebim. Nors ir vaikštom žeme, ir geriam vandenį, ir namus statom. Todėl tas tyliai daromas darbas yra atsakingas ir svarbus“, – laidoje pasakos Lietuvos geologijos tarnybos prie AM direktorius Giedrius Giparas.

Prie tvaraus gamtos išteklių išgavimo prisideda ir šalyje veikiančios įmonės. Viena tokių – natūralaus mineralinio vandens gamykla „Uniqa“, kuri išsiskiria tuo, kad būtent jų vanduo tapo pirmuoju lietuvišku natūraliu mineraliniu vandeniu, išgaunamu ir išpilstomu naudojant tik saulės energiją.

„Šis iššūkis buvo labai svarbus ir reikalingas mūsų gamyklai, nes jau nuo jos statymo pradžios, visai projekto komandai kilo idėja. Esam labai gražioje aplinkoje, kur net 70 km spinduliu nėra jokios sunkiosios pramonės, todėl norisi šią gamtą išsaugoti. Gamykla stovi tarp miškų, netoli teka Nemunas, todėl iš karto kito mintis, jog norime pasistatyti saulės baterijas, kurios mums tarnautų ir tvarumo prasme, ir atneštų naudos pačiai gamtai. Ateityje planuojame plėsti jų kiekį, nes su mūsų našumu, nebepakaks to, ką turime, o norėdami išlikti tuo vandeniu, išgaunamu ir išpilstomu tvariai, turėsime papildomai statyti daugiau baterijų“, – laidoje pasakos UAB „Uniqa LT“ prekės ženklo vadovė Erika Šaltytė.

Siekiant įsitraukti į šalia esančią bendruomenę ir nesukelti jiems nepatogumų, įmonėje buvo priimtas sprendimas išasfaltuoti kelią, vedantį pro gyvenvietę į gamyklą. „Uniqa“ taip pat neabejinga rūšiavimo principams bei yra pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, įkurto ir jau 41 Lietuvos įmonę vienijančio „Ateities pakuotės klubo“ nariai.

„Tvarumas lygus efektyvumui, nes jeigu esi tvarus, esi ir efektyvus, ieškai įvairių galimybių, analizuoji procesus, stebi ir kartu bandai išsaugoti tiek gamtą, tiek aplinką. Į tokį procesą įsitraukia ir mūsų darbuotojai, jie labai stengiasi, kad aplinka būtų tiek puoselėjama, tiek saugojama, kad įmonė būti tvari“, – teigs E. Šaltytė.

Įmonės kolektyvas taip pat aktyviai įsitraukia į įvairių organizacijų veiklas bei iniciatyvas. Darbuotojai noriai dalyvauja renginiuose, kartu suburia ir savo šeimos narius, taip kurdami artimesnį ryšį su kolegomis bei išlaikydami darbovietės strategijos, besiremiančios į tvarumą, vientisumą.

„Geri sprendimai užkrečia. Mes esame aktyvūs įvairių socialinių veiklų dalyviai, patys darbuotojai su savo šeimomis organizavo išvyką į miškasodį, sodinome medelius mūsų rajone. Taip pat prisidedame prie paramos Ukrainai, esame aktyvūs sporto renginių ir miestų švenčių rėmėjai“, – pasakos gamybos ir technikos vadovas Audrius Radvilavičius.

Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 11 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: