1919 m. Panevėžio miestas pergyveno nelengvas dienas: buvo gana apmirusi prekyba, pramonė, visas ūkis, Pirmojo pasaulinio karo metais nemaža dalis žydų buvo priversti pasitraukti į Rusijos gilumą. Tad pirmoji miesto taryba daugiausia dėmesio turėjo skirti miesto atkūrimui.
1919 m. parengtos Panevėžio miesto tarybos rinkimų taisyklės, kurias patvirtino Savivaldybių įstaigų departamentas. Savivaldybės, kuriose buvo 15–20 tūkst. gyventojų, rinko 40 tarybos narių, rinkimuose galėjo dalyvauti 20 metų sulaukę asmenys, gimę Panevėžyje ir jame gyvenę ne mažiau nei 3 metus. Rinkimai buvo lygūs, slapti. Užsienio šalių piliečiai, kriminaliniai nusikaltėliai, netekę pilietinių teisių, asmenys, pripažinti nepakaltinamais, neturėjo teisės balsuoti.
1919 m. rinkimai rugsėjo mėnesį vyko vieną dieną nuo 9 iki 21 val., balsuoti buvo galima trijuose punktuose, rinkimų dieną buvo draudžiama agitacija. 3 dienas po rinkimų rezultatus buvo galima apskųsti. Rinkimų išlaidas apmokėjo miesto valdyba. 1919 m. buvo išrinkta 40 būsimų miesto tarybos narių. Pirmoji miesto taryba dirbo 1919–1921 m. Į miesto valdybą buvo išrinkti J. Gurvičius, Stasys Renigeris ir Vladas Kličmanas.
Išrinktos ir dvi moterys – Juzė (Juozapota?) Masiulienė ir Ana Mer. Į miesto tarybą pateko ir J. Masiulienės vyras. Už Juozo Masiulio Juozapota Kuzmaitė ištekėjo 1908 m. sausio 15 d. J. Masiulienė knygyno pastate turėjo galanterijos prekių parduotuvę. Panevėžietis jaunas dailininkas Kazimieras Žoromskis ten atnešdavo ir parduodavo už kelis litus savo nupieštų paveikslų. J. Masiulienė išlaikė vieną Šv. Vincento ir Paulo draugijos elgetą. Į kitas miesto tarybas ji nebuvo išrinkta. 1940 m. užėjus sovietinei valdžiai, knygynas buvo nacionalizuotas. J. Masiulienė pasitraukė į Vakarus 1944 m. Sklido kalbos, kad patys komunistai slaptai atėjo pranešti, kad ji ir jos dukra Ona Masiulytė bus išvežtos į Sibirą. Prieš išvažiuodama J. Masiulienė leido kaimynams, šeimai ir draugams pasiimti visko, ko tik nori, iš knygyno, sakydama, kad vis tiek komunistai viską išveš. Kurį laiką J. Masiulienė su dukra gyveno Vokietijos pabėgėlių stovyklose, vėliau persikėlė į JAV, gyveno Mančesteryje, Konektikuto valstijoje. J. Masiulienė mirė 1963 m. lapkričio mėnesį.
Kita Panevėžio miesto tarybos narė, dantų gydytoja Ana Mer buvo žydų tautybės (kartais rašoma jos sulietuvinta pavardė Ona Merienė). Ji tarybos nare dirbo tik pirmoje miesto taryboje 1919–1921 metais. A. Mer priklausė ponių klubui ir užsiiminėjo labdara. Ji priklausė draugijai Įsteigimui ir užlaikymui Žydų gimnazijos (gimnazija įsteigta 1920 m. rugsėjo 26 d.). A. Merienė su vyru Šachneliu Abraomu Meru ir dukra gyveno Vasario 16-osios g. 3 – žinomo Panevėžyje matininko Stanislovo Renigerio name. Vėliau jie gyveno Perkūno g. 8. 1931 m. A. Merienės dantų kabinetas veikė Vasario 16-osios g. 17, name, priklausiusiame Marijanui Stanevičiui, kuris gyveno Navadolio dvare. 1935 m. A. Merienė dirbo dantų gydytoja Respublikos g. 29. Pagal kai kuriuos duomenis, A. Merienė mirė 1939 m. kovo 18 d., sulaukusi 64 metų. Pagal kitą versiją, ji su dukra išvyko į Palestiną.
Į antrą miesto tarybą, veikusią 1921–1924 m., išrinkta Salomėja Savickaitė, dirbusi tarnaite. Labai kuklūs duomenys apie šią moterį, dalyvavusią antroje Panevėžio miesto taryboje.
Į kitas Panevėžio miesto tarybas moterys nebuvo išrinktos.
Panevėžio mieste respublikos laikais buvo išrinktos penkios tarybos. Pirma niesto taryba dirbo 1919-1921 m. Pirmoje Panevėžio miesto taryboje dirbo Br. Adomulis, J. Balčikonis, N. Buchas, N. Bliachevas, P. Diržis, V. Didžiulis, I.Gurvičas, J. Handinas, K. Jasiukaitis, M. Karka, P. Kochanauskas, J. Kazakevičius, M. Kaplanas, A. Kisinas, P. Krasauskas, Vl. Kličmanas, J. Kosinskis, H. Landau T. Liudkevičius, R. Lopertas, P. Mažylis, Š. Meras, O. Merienė, J. Masiulienė, K. Motieka, J. Maciejauskas, J. Narkevičius, Z. Rabinovičius, Š. Ramas, S. Renigeris, K. Sliekas, Z. Stanevičius, H. Svidlevas, I. Svirskis, B. Subockis, L. Zuskinas, P.Vasilauskas, P.Variakojis, J.Vaičiūnas.
Antroje miesto taryboje dirbo Kazys Motieka, Andrius Domaševičius, Antanas Mažeika, Leonas Chmieliauskas, Aloyzas Juchnevičius, Juozas Poziranskis, Petras Vasilauskas, Juozas Bukas, Pranas Aižinas, Leonas Kučis, Salomėja Savickaitė, Vladas Kličmanas, Bronius Adomulis, Diržys Petras, Antanas Sargautis, Povilas Kalis, Konstantinas Jasiukaitis, Česys Petruškevičius, Zigmas Stankevičius, Ipolitas Pereščiako, Gabrielis Voroničas, Teodoras Liudkevičius, Vincas Kulvecas, Mykolas Rosakas. Antroje miesto taryboje dirbo daug žydų tautybės asmenų. Tai Šmuelis Ramas, Samuelis Landau, Mejeras Kaplanas, Juozas Handinas, Abraomas Fleišeris, Abramas Reklis, Ilja Gurvičius, Nachmanas Blecheras, Jokūbas Lipšicas, Izraelis Dembo, Peisachas Šimelevičius, Abramas Šulmas, Šakieras Vulfas.
Kaip matome Panevėžio miesto tarybose dirbo mažai moterų.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
