Nacionalizuotas Menašo Brauerio gyvenamasis namas Panevėžyje, Ukmergės g. 34. Fotografuota XX a. 4-ame deš. Nuotr. iš V. R. Vitkausko asmeninės kolekcijos.
Nacionalizuotų namų apgyvendinimo tvarka Panevėžyje 1941 m.
Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje sovietinė valdžia pradėjo nacionalizuoti gyvenamuosius namus, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namus, turinčius istorinę ar meninę vertę, arba kuriuose veikė valstybės įstaigos, taip pat privačius kino teatrus, viešbučius su daugiau kaip 10 kambarių ir kt.
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai, kuriuose atsispindi Panevėžio miesto valdžios veikla 1940–1941 m., taip pat gyventojų privataus turto nacionalizavimo eiga.
1941 m. balandžio 7 d. vykusiame Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto (toliau – VK) posėdžio, kuriame dalyvavo VK pirmininkas Augustinas Sereika, sekretorius Ruvimas Davidovas, pirmininko pavaduotojas Povilas Kuolinis ir kiti asmenys, protokole užfiksuota tvarka, pagal kurią panevėžiečiai galėjo gauti butą viename iš privatizuotų namų.
Įstaigoms, įmonėms bei privatiems asmenims nacionalizuotų patalpų „užėmimo tvarka“ nustatyta remiantis Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos 1941 m. kovo mėn. 22 d. nutarimu Nr. 261:
Teisė į negyvenamąsias patalpas nacionalizuotuose namuose suteikiama VK Komunalinio ūkio skyriaus išduodamais orderiais, o taip pat ilgalaikėmis nuomos sutartimis.
Teisė į negyvenamąsias patalpas nacionalizuotuose namuose suteikiama tiktai sutartimis.
Nenacionalizuotuose namuose patalpos užimamos laisvu susitarimu su namų savininku ar valdytoju neišeinant iš nustatytų gyvenamo ploto bei nuomos mokesčio normų, tačiau VK Komunalinio ūkio skyriui paliekama teisė reguliuoti tų namų gyvenamą plotą. (LTSR LKT nutarimas Nr. 261).
Įpareigoti Darbininkų ir valstiečių miliciją registruoti naujuose butuose tik neabejotinai nuolatinius Panevėžio miesto gyventojus ir tuos, kuriems miesto VK Komunalinio ūkio sk. yra leista gyventi Panevėžyje.
Asmenys, norintys gauti butą nacionalizuotuose namuose privalo paduoti per savo įmones įstaigas ar profsąjungas prašymą miesto VK Komunalinio ūkio skyriui, nurodydami savo pavardę, vardą bei gyvenamąją vietą, socialinę padėtį, kur dirba, šeimos sudėtį, užimamo bei norimo užimti buto plotus, kiek uždirba į mėnesį, priežastį dėl kurios nori turimą butą keisti, užsiėmimą ir darbovietę iki 1940 m. birželio mėn. 15 d. Orderiai ir visokios žinios išduodami tiktai įgaliotiniams tų įstaigų, įmonių bei proforganizacijų per kurias prašymas orderiui gauti buvo paduotas. Prašytojų asmeniški prašymai orderiui gauti nebus priimami ir asmeniškai prašytojui jokių žinių nebus duodama. Įstaigos, įmonės bei profsąjunginės organizacijos ant tokių prašymų turi padaryti savo išvadas.
Posėdžio metu nuspręsta, kad šis nutarimas įsigalios jį paskelbus ir veiks Panevėžio miesto teritorijoje dvejus metus.
Be minėto klausimo, 1941 m. balandžio 7 d. vykusiame Panevėžio m. VK posėdyje buvo svarstomi ir kiti tuometinei valdžiai svarbūs reikalai. Pirmiausia nagrinėtas statybinių medžiagų, buvusių VK sandėliuose, likvidavimo (pardavimo) klausimas. Nuspręsta dalį jų parduoti nacionalizuotų, nebaigtų statyti namų statybai užbaigti, kitas parduoti Komunalinio skyriaus Remontų kontorai, o likusios medžiagas parduoti miesto VK įmonėms pagal poreikį.
Posėdyje taip pat buvo svarstoma miesto VK kasos patikrinimo komisijos išvada. Nustatyta, kad „rastus kasoje 3 254 rub. 54 kap. užpajamuoti, o visus piniginius dokumentus pravesti per buhalterijos knygas ir paskirti komisiją iš drg. Linkevičiaus, Banelio ir Krisiukėno išaiškinti kodėl kasoje rasta daugiau pinigų“.
Aptariant butų nacionalizavimo klausimą svarstytas Alterio Ezrocho buto ir kontoros „Veislininkas“ perkėlimas į kitą vietą. Dokumente rašoma:
Kontorą „Veislininkas“ kuri dabar yra Ramygalos ir Fromo Gužučio gatvių kampe perkelti į kitą patalpą, pil. Alterį Ezrochą, gyvenantį Ramygalos ir Fromo Gužučio gatvių kampe iškelti į kitą butą. Perkėlimą įvykdyti per 72 valandas nuo šio nutarimo gavimo dienos.
Minėtame posėdyje paskirti nauji Panevėžio m. VK skyrių vedėjai: Vietinės pramonės skyriaus vedėju nuo balandžio 1 d. tapo Aleksandras Soloveičik, Liaudies švietimo skyriaus vedėja – Ona Zdanavičienė, o Komunalinio skyriaus vedėju nuo balandžio 3 d. tapo Suchovas Romanas.
Taip pat svarstytas klausimas, kas pavaduos Panevėžio pirmo Liaudies teismo teisėją. Pavaduoti, esant reikalui, pavesta tarėjams Inocentui Jasilioniui iš Ryšių profsąjungos ir Jonui Margiui nuo Linų fabriko.
Be kitų klausimų, buvo svarstoma „bausmėms dėti“ komisijos sudėtis. Nuspręsta, kad tokią komisiją sudarys komisijos pirmininku paskirtas Darbininkų ir valstiečių milicijos Panevėžio skyriaus viršininkas ir nariai: Vietinės pramonės skyriaus vedėjas bei Panevėžio m. VK Komunalinio skyriaus vedėjas.
Neaišku, ar tuometinei miesto valdžiai pavyko įgyvendinti visus savo planus, nes vos po kelių mėnesių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, jau viešpatavo nacistinės Vokietijos okupantai.
Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
