Namas Katedros gatvėje

Įdomi Katedros gatvės istorija. Kelis kartus keitėsi jos pavadinimas: Gegužės 15-osios, Gegužės 1-osios, Katedros gatvė. Jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais jai grąžintas Katedros gatvės vardas.

Katedros g. 6 apie 1932- 33 m. vieną gražiausių Panevėžyje mūrinį tinkuotą trijų aukštų namą pasistatė kunigas Antanas Kungis. Kunigas čia negyveno, nuomojo butus, kurių kiekviename aukšte buvo po du. Namas buvo įrengtas gana prabangiai, su centriniu šildymu, vandentiekiu, vietine kanalizacija, voniose buvo kolonėlės vandeniui pašildyti. Rūsyje gyveno namo prižiūrėtojas Blaževičius.

Prie namo buvo didelis sklypas, beveik siekęs Ramygalos gatvę. Visi namo nuomininkai jį pasidalijo ir užveisė daržus, kaip ir dauguma miesto gyventojų. Kas mėnesį kunigas, atvykęs paimti mokesčių už butus, pasivaikščiodavo po kiemą.

Į kunigus Antanas Kungis įšventintas 1893 m. ir paskirtas vikaru į Vidžius (dabar – Breslaujos r. Baltarusijoje). Čia užmezgė ryšius su knygnešiu Augustinu Janutėnu, kuris jam atgabendavo lietuviškos spaudos. 1904 m. kunigas perkeltas į į Skaudvilę, o 1905 m. į Girdiškę. Tais pačiais metais perkeltas į Joniškį, o 1909 m. į Pociūnelius filialistu. 1917 m. paskirtas  Vidžių klebonu, 1918  m. perkeltas į Tauragnus, 1922 m. į Truskavą. Šiame miestelyje jis ypač aktyviai darbavosi, daug nuveikė jo labui: 1926 m. suremontavo bažnyčią, 1930 m. pastatė dviejų aukštų mūrinę Šv. Vincento prieglaudą.

Respublikos laikais A. Kungio namo pirmo aukšto bute apsigyveno  buvusio Seimo nario Bonaventūros Jakubausko šeima.  B. Jakubauskas gimė 1895 m. Žemaitijoje. Atvykęs iš Ukmergės, dirbo Valstybinės prekybos direktoriumi, 1922 m. kandidatavo į I Seimą 4-oje (Telšių) rinkimų apygardoje pagal  Lietuvos socialdemokratų sąrašą, tačiau neišrinktas, kaip ir 1923 m. Į III Seimą buvo išrinktas (1926 m. gegužės 8–10 d.) 4-oje (Telšių) rinkimų apygardoje  pagal Lietuvos socialdemokratų sąrašą. Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. buvo III Seimo narys, priklausė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai. Nuo 1926 m. birželio 9 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. (III Seimo paleidimo) – Teisių ir redakcijos komisijos narys, nuo 1927 m. balandžio 1 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. (III Seimo paleidimo) – Socialinės apsaugos komisijos nario pavaduotojas. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo buvo suimtas. B. Jakubauskas su žmona augino tris dukteris – Sofiją, Aldoną ir Birutę. Mirė 1985 m.

Antrame namo aukšte gyveno Linų fabriko direktorius Indreika su šeima. Jis buvo vedęs gydytojo Vlado Dalindos seserį.

Trečiame aukšte gyveno Muilo fabriko direktorius Vytautas  Dargužas su šeima. Jie pasitraukė į vakarus 1944 m.

Šiame name gyveno advokatas, teisės mokslų daktaras Antanas Milčius – politinis visuomeninis veikėjas, Steigiamojo Seimo 1920–1922 m. narys, išrinktas nuo Panevėžio apskrities, taip pat išrinktas į III Seimą.

1940 m. Katedros g. 6  minimas gyventojas Zigmas Rusteika, gimęs 1890 m. Kybartuose. Jis buvo civilinių bylų teisėjas Panevėžio apygardos teisme. Buvo bibliofilas, turėjo didelę knygų kolekciją, mokėjo lenkų, rusų vokiečių kalbas. 1940 m. suimtas NKVD ir  turbūt sušaudytas kalėjime.

Dar kaip šio namo gyventojas minimas Feliksas Tyškus, gimęs Liepojoje 1900 m. 1939 m. ji paskirtas į Pajuostyje dislokuotą aviacijos dalinį 6-osios eskadrilės vadu. 1945 m. areštuotas.

1940 m.  tarp gyventojų  dar minimas kunigas  Edvardas Vaišnoras – 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko kapelionas.

Antrame namo aukšte nacių okupacijos metais gyveno garsiausias iš Panevėžyje gyvenusių latvių – Karolis Reisonas (Kārlis Reisons), latvių  kilmės Lietuvos  architektas. Jis gimė 1894 m. balandžio 26 d. dabartinės Latvijos teritorijoje. Baigė Rygos  realinę gimnaziją ir Peterburgo civilinio inžinierių instituto architektūros fakultetą. Rygoje mokėsi kartu su Vytautu Ladsbergiu-Žemkalniu. Vėliau jie kartu projektavo kai kuriuos pastatus. 1932 m. jam suteikta Lietuvos pilietybė. 1922–1930 m. dirbo architektu Šiauliuose, nuo 1925 m. sausio 24 d. –  Šiaulių miesto inžinierius. 1930–1938 m. Kauno  miesto inžinierius, statybos skyriaus vedėjas.  Suprojektavo nemažai pastatų ir paminklų Kaune, Šiauliuose ir kituose miestuose. 1940–1941 m. dirbo Panevėžyje inžinieriumi, 1941–1944 m.  Panevėžio miesto inžinierius, burmistras Panevėžyje savo namo neturėjo, gyveno nuomojamose patalpose. Nacių okupacijos metais viešoji statyba buvo draudžiama, todėl šio laikotarpio K. Reisono suprojektuotų pastatų Panevėžyje nėra. 1944 m. architektas pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į Australiją, dirbo Adelaidės miesto architektūros skyriuje. Mirė 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje. K. Reisono žmona buvo advokatė, jiedu turėjo sūnų Irvį ir dukterį.

A.Kungio namo pirmame aukšte nuo 1941 m. rugpjūčio apsigyveno odos ir veneros ligų specialistas Kazys Kaunėnas. Bute buvo trys kambariai: svetainė, miegamasis ir gydytojo kabinetas, kuriame jis vertėsi  privačia gydytojo praktika.

Sovietiniais laikais, po 1944 m. šiame pastate gyveno aukšto rango sovietiniai kariškiai, todėl jis vadintas generolų namu.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas