Nauja knyga apie dailininkę Marcę Katiliūtę

Nauja knyga apie dailininkę Marcę Katiliūtę

263
0
DALINTIS

Šių metų balandžio mėnuo yra atmintinas, prisimenat jaunos talentingos, bet tragiško likimo dailininkės, grafikės Marcės Katiliūtės gyvenimą ir jos kūrybą. Gimusi 1912 m. balandžio 24 d. Joniškio rajono Ivoškių kaimo Katiliškių vienkiemyje, 1937 m. balandžio 5 d. pasitraukė iš šio pasaulio, nesulaukusi 25 – ojo gimtadienio.

2006 m. Žiemgalos leidykloje (atsakingas redaktorius Vytautas Didžpetris) parengta panevėžiečio, istoriko Juozo Brazausko monografija “Dailininkė Marcė Katiliūtė” jau tapo bibliografine retenybe.

Naujai parengta Žiemgalos leidykloje biografinė apybraiža “Trumpas žydėjimas“ nagrinėja būsimos dailininkės gyvenimą nuo pat gimimo iki jos mirties. Pirmą kartą knygoje publikuojama jos gimtoji sodyba Katiliškių vienkiemyje.

Naujoje biografinėje apybraižoje atskleista Marcės Katiliūtės ir Salomėjos Nėries draugystė. Panaudoti Kazimiero Skebėros atsiminimai. Jie saugomi Maironio Lietuvių literatūros muziejuje. Salomėja graži, kukli, santūri mergina, jau baigusi universitetą, pradėjusi mokytojauti. Marcė tuo metu buvo Meno mokyklos studentė. Gabi ir daug žadanti grafikė. Graži, turėjo idealią figūrą, kerintį žvilgsnį, buvo ekstravagantiškų manierų. Jos veržlumui galėjo pavydėti bet kuris vyras, ir pavydėjo.

Abi draugės buvo priešingybės. Neatskiriamas drauges vienijo tikro meno pajutimas, vėliau tragiškas likimas. Poetė po dailininkės mirties jai paskrė poemą “Dailininkės tragedija”

Dailininkė pasirinko laisvos menininkės gyvenimo būdą: išgyventi vie tik iš meno, nesiimti valdiško darbo. Tai Lietuvoja galėjo sau leisti tik keli vyrai…

Įsitvirtinus A. Smetonos valdžiai, buvo juntamas noras moteris išstumti iš viešojo gyvenimo. Apie moterų vaidmenį visuomenėje vyko aštrios diskusijos. Moterys girdėjo, kad krikščioniškoje tradicijoje prigimtis yra ne tik faktas, bet ir įstatymas, vyrų ir moterų prigimtios yra ne tik nekintama, bet ir privaloma. Gyvenimas rodė, kad vyrų išsilaisvinimas iš tradicijos vyko realiame gyvenime, moters- minčių ir jausmų, emocijų, lūkesčių pasaulyje. Vyrams buvo skirta kūryba, moterims – gamta, giminės pratęsimas gimdant herojus…Moterys suprato, kad jeigu joms atimama kūrybos teisė, tai kartu atimama galimybė kūryba pagrįsti asmens laisvės reikalavimą.

Marcė norėjo darbuotis “sulig vyrais”. Bet tam reikėjo geresnių sąlygų. Kuklumu nedaug nugalėsi. O kitokia būti Marcė nenorėjo ir nemokėjo. 1935 m. Marcė turėjo atsitiktinių užsakymų ir iš jų šiaip taip gyveno. Jai reikėjo spręsti klausimą: badauti ar mokytojauti.Tarp menininkų didžiulis pavydas, užsakymai skirstomi šeimyniškai, konkutencija – begėdiška.

Pervargusi Marcė Katiliūtė sutiko nuo 1936 m. rudens mokytojauti Palangos progimnazijoje. Bet Marcei tai buvo duoto žodžio nesilaikymas- nesiimti pareigų. Kam rūpėjo daugiau pragyvenimas, o ne pats amatas, tai lengviausias būdas valdininkauti. Reikėjo imtis tarnybos, kad galėtų kaip nors išgyventi. Palangoje ji pradėjo kurti grafikos darbus Paryžiaus pasaulinei meno parodai. Jai patiko tik gamta, bet vėlai rudenį ir žiemą atsibodo ir gamta. Dailininkė tolo nuo meno rato, kuris buvo Kaune.

Nuo 1937 m. sausio 1 d. ji buvo atleista iš progimnazijos. 1937 m. sausio 15 d. gavo vietą Vytauto Didžiojo Kultūros muziejuje dirbti meno kūrinių konservatore. Iki pietų tarnyba, po jos- pasirengimas tarnybai ir likusį laiką skirti kūrybai. Bet kūrybai jau neužteko jėgų.

Nepaisant prastos sveikatos, stengėsi visa atsiduoti kūrybai. Balandžio 1 d. atsisakė tarnybos muziejuje. Po to gyveno ir kūrė tik keturias dienas. Gyvenimo siūlas nutrūko 1937 m. balandžio 5 d. Ji nesulaukė tikro pripažinimo. Jau po dailininkės mirties pasaulinėje parodoje jos grafikos darbai pelnė aukso medalį.

Tragišką mirtį apgaubė įvairūs gandai. Šiandien dailininkės tragedija sietina su moters kūrėjos gyvenimu ir kūryba. Matyt, gyvenimas ir žmonės per daug ignoravo moterį menininkę.

Knygos sutiktuvės Panevėžyje gegužės 23 d., antradienį, 16 val. miesto dailės galerijoje. Dalyvaus autorius, dailėtyros magistras Sigitas Laurinavičius, Marcės Katiliūtės dukterėčia Romualda Katiliūtė – Stovolos, Žiemgalos draugijos nariai.

Juozas Brazauskas, istorikas,
biografinės apybraižos “Trumpas žydėjimas” autorius ( 2017).

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.