Panevėžietė pakliuvo į gudriai paspęstus kibernetinių sukčių spąstus. Gavusi melagingą pranešimą apie neva padarytą pažeidimą, moteris prarado solidžią pinigų sumą.
Sausio 30 d., apie 18 val., Panevėžyje gyvenanti moteris (gim. 1994 m.) savo telefone sulaukė SMS žinutės. Joje buvo teigiama, kad jos automobilis užfiksuotas stovintis draudžiamoje zonoje.
Norint peržiūrėti pažeidimo detales ar sumokėti baudą, buvo pateikta aktyvi nuoroda. Nieko blogo neįtardama ir norėdama išsiaiškinti situaciją, moteris paspaudė nuorodą ir, tikėtina, suvedė savo bankininkystės prisijungimo duomenis.
Netrukus paaiškėjo, kad jokia bauda nebuvo skirta, o iš moters sąskaitos apgaulės būdu nuskaičiuoti 599,23 eurai.
Panevėžio policija dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 straipsnį (Sukčiavimas).
Kaip atpažinti šią apgaulę?
Pareigūnai perspėja, kad tokio pobūdžio žinutės yra viena sparčiausiai plintančių apgavysčių:
-
Institucijos nesiunčia SMS su nuorodomis: Policija, savivaldybės viešosios tvarkos skyrius ar „Regitra“ pranešimus apie baudas siunčia oficialiais registruotais laiškais arba informuoja per e-policijos portalą, tačiau niekada nesiunčia tiesioginių nuorodų į bankinius mokėjimus per SMS.
-
Skubos jausmas: Sukčiai naudoja psichologinį spaudimą – praneša apie pažeidimą ar problemą, kurią „reikia spręsti tuoj pat“, kad žmogus prarastų budrumą.
-
Nuorodos adresas: Visada atkreipkite dėmesį į nuorodos adresą – jis dažnai būna panašus į oficialų, bet su klaidomis ar papildomais simboliais.
